Pinigų plovimas bankuose ir jo prevencija

Pinigų plovimas bankuose ir jo prevencija. Pinigų plovimo samprata. Enrique Peña Nieto, President of Mexico, in June. Pinigų plovimo ištakos. Pinigų plovimo mąstai. Bankų vaidmuo pinigų plovimo procese. Klientų įtartinumo kriterijai 1/. Klientų įtartinumo kriterijai 2/. Bankų įtartinumo kriterijai 1/. Bankų įtartinumo kriterijai 2/. Pinigų plovimo rizikos vertinimas. Pinigų plovimo pavyzdžiai 1/. Pinigų plovimo pavyzdžiai 2/. Pinigų plovimo schema. Išvados.

Pinigų plovimo mąstai gali siekti 500 bilijonų – 1,3 trilijonų eurų per metus.

Pinigų plovimas sudaro 2 – 5 % pasaulio BVP.

Pagrindinis principas – PAŽINK SAVO KLIENTĄ. Pradinė informacija apie kliento veiklą; Kliento veiklos/piniginių operacijų stebėjimas; Informacijos atnaujinimas. Bankų veiksmai: Nustato ne tik kliento, bet ir naudos gavėjo tapatybę; Renka informaciją apie kliento verslo santykių tikslą ir numatomą pobūdį; Vykdo tęstinę verslo santykių stebėseną; Nuolat peržiūri ir atnaujina informaciją apie klientą.

Ofšorinės valstybės neturi jokių reikalų su kitų valstybių mokesčių institucijomis; Maži arba iš vis netaikomi mokesčiai; Paprastas įmonės įsteigimas; Maksimali komercinė ir bankinė paslaptis; Anonimiškumas; Puikios elektroninės komunikacijos.

Priežiūros institucijos: Finansinio stabilumo forumas; EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija); Finansinio poveikio prieš pinigų plovimą grupė; Valstybės tvirtina sąrašus: Juoduosius (teritorijos laikomos įtartinomis); Pilkuosius (atitinka pelno mokesčio kriterijus); Baltuosius (ES ir visos kitos šalys su kuriomis yra sudaryta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys).

Ofšorinėse zonose įregistruotos kompanijos kontroliuoja apie 50 % pasaulinės finansų rinkos.