Pinigų plovimas ir jo prevencija Lietuvoje

Įvadas. Pinigų plovimas ir jo prevencija. Pinigų plovimas. Pinigų plovimo prevencija. Pinigų plovimo pasekmės. Pinigų plovimo prevencija Lietuvoje. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) Lietuvos bankas. Išvados. Literatūros sąrašas.

Tyrimo tikslas – suvokti, kas yra pinigų plovimas ir jo prevencija bei išanalizuoti jos būdus Lietuvoje.

Išnagrinėti, kokia yra pinigų plovimo prevencijos sistema Lietuvoje.

Tyrimo metodai. Mokslinė literatūra.

Pinigų plovimas yra antrinis nusikaltimas, nes jo tikslas yra iš pažiūros teisėtos kilmės nusikalstamu būdu įgytam turtui ar pinigams suteikimas. Praktikoje nusikaltėliai su neteisėtu būdu įgytais pinigais/turtu atlieka daug papildomų sudėtingų finansinių operacijų, gabena pinigus per valstybių sienas kontrabandiniu būdu, investuoja, sudaro sandorius. Taip jie nuslepia neteisėtų pinigų/turto kilmę ir gali nebijodami jais dispinuoti.

Literatūroje pripažįstama, kad pinigų plovimas yra sudėtingas ir tęstinis procesas, kuris susideda iš tam tikrų etapų. Yra išskiriami trys pagrindiniai pinigų plovimo etapai:

Įkėlimo arba padėjimo etape nusikalstumu būdu įgyti pinigai yra perkeliami į teisėtą apyvartą. Dažniausiai tie pinigai yra indėlių forma yra dedami į bankus, įsukami į organizacijų (pvz. : lošimo namų, barų ir restorunų) apyvartines lėšas, nes tokie verslai turi dideles grynųjų pinigų apyvartas. Taip neteisėti pinigai yra suliejami su teisėtais. Ši stadija yra pati rizikingiausia, nes tuomet yra lengviausia pastebėti, jog vykdomas pinigų plovimas.

Sluoksniavimo arba turto kilmės slėpimo etape pagrindinis tikslas yra paslėpti nusikalstamu būdų įgytų pinigų ar turto nusikalstamą kilmę. Tuomet dažniausiai yra sudaromi sandoriai, prisidengiama verslu. Stengiamasi kuo labiau supainioti pinigų srautus, perkelinėti juos iš vienos banko į kitą ar iš vienos sąskaitos į kelias, pakeisti jų valiutą. Šis etapas taip vadinamas, nes sandoriai yra atliemai sluoksniavimo principu (pinigų plovimas atliekamas pagal seką – atlikus vieną operaciją seka kita, po jos dar kita ir t.t.). Taip siekiama suklaidinti ir atitolinti pinigus nuo nusikalstamo šaltinio. Ši stadija yra sudėtingiausia, nes nėra apsiribojama tiek vienos valstybės sienomis, pinigai yra plaunami tarptautiniu mąstu.

Integracijos etape pinigai/turtas yra investuojamas į tam tikrą verslą, perkami vertybiniai popieriai ir t.t. Šiame etape pinigai/turtas įgauna iš pažiūros teisėtą kilmę.

Nebūtinai kiekviena pinigų plovimo schema turi šiuos etapaus, tačiau analizuota shema yra laikoma klasikine (Jatužytė, 2007).

Nei vienas iš tarptautinės teisės aktų, kuris reglamentuoja pinigų plovimo prevenciją, nepateikia pačios prevencijos sąvokos, bet galima sakyti, kad šį reiškinį galima suprasti kaip tam tikrų priemonių ar būdų, kuriais siekiama kovoti su pinigų plovimu, įtvirtinimą teisės aktuose. Verta paminėti, kad aptariama ne tik pati priemonė, bet ir detaliai reglamentuotas jos įgyvendimo mechanizmas. Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 15 punktą, pinigų plovimo prevencija yra suprantama kaip šiame įstatyme nurodytų priemonių įgyvendinimas.

Ši prevencija suteikia galimybes išspręsti 3 svarbias su šiuo nusikalstamu reiškiniu susijusias problemas:

Iš pat pradžių būtina pabrėžti, jog pinigų plovimas tai ne tik kriminalinių fondų intervencija į legalią ekonomiką, galinti sukelti pražūtingas pasekmes, tačiau ir organizuotų nusikalstamų grupuočių egzistavimo finansinis pagrindas. Valstybės, kurios vykdo vidaus pinigų politiką, susiduria su nelegalių investicijų pagrindu. Nelegalių pinigų masė, kuri patenka į šalies finansų sistemą, iškreipia realų ekonomikos vaizdą, kas sukelia neigiamas pasekmes. Minėtos investicijos gali sukelti infliaciją, sumenkinti pasitikėjimą ne tik šalies finansinėmis institucijomis, bet ir daryti neigiamą įtają šalies investicijoms. Investicinėje rinkoje nelegalios kilmės fondai gali daryti įtaką šalies valiutos nuvertėjimui bei nenumatomai paveikti paskolų bei indėlių palūkanų normos kitimus. Kadangi pinigų plovimas yra tęstinis ir daugialypis procesas, jo neigiamos pasekmės tiesiogiai ir netiesiogiai liečia visą visuomenę (žala dėl nusikaltimų padarymo, grėsmė nusikalstamo pasaulio atstovams įgyti kontroliuojantį vaidmenį atskiroms ekonominės finansinės veiklos sritims, viešojo sektoriaus korupcija). Ilgalaikėje persektyvoje šis reiškinys prilyginamas uždelsto veikimo bombai.