Pinigų plovimo prevencija Lietuvoje

Įvadas. Pinigų plovimo provencijos sampratą. Lietuvos Respublikos norminiai aktai, reglamentuojantys pinigų plovimo prevenciją. Pinigų plovimo metodai. Pinigų plovimo proceso valdymas. Kliento naudos gavėjo nustatymas. Informavimas apie neįprastus ir įtartinus sandorius. Uždaroji akcinė bendrovė medicinos bankas. Išvados. Literatūra.

Darbo objektas – Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas.

Darbo tikslas – išanalizavus pinigų plovimo teorinius aspektus, pateikti pinigų plovimo proceso vertinimą Medicinos banke.

Išanalizavus pinigų plovimo prevencijos reglamentavimą, aptarti pinigų plovimo esmę bei procesą;

Tarptautinis nusikalstamumas bei jo vykdomas pinigų plovimas, siekiant legalizuotis yra viena iš didžiausių šiuolaikinės tarptautinės bendruomenės problemų, kuri gali kelti grėsmę tiek pačiai tarptautinei bendruomenei, tiek jos pagrindinėms sferoms: tarptautinei ekonomikai ir politikai. Todėl galima teigti, kad jei nebus imtasi tinkamų kovos su šiuo reiškiniu priemonių, ateityje tarptautinius nusikaltimus galima bus laikyti viena pagrindinių žmonijos saugumo grėsmių. Pinigų plovimas nėra naujas reiškinys. Tačiau ilgą laiką tai buvo kiekvienos atskiros valstybės vidaus problema. Tarptautiniu mastu juo buvo susidomėta palyginti neseniai, kai tarptautinės organizacijos gan aktyviai ėmėsi šios sferos reglamentavimo. Tai lėmė keletas priežasčių. Viena jų – vis labiau tobulėjantys ir intensyvėjantys tarptautinės prekybos santykiai bei sparčiai besivystantis finansinių institucijų (o ypač bankų) sektorius, kuris sudarė palankią terpę vis sparčiau vystytis ir pinigų plovimui. Tarptautinės bendrijos susidomėjimą šia sfera įtakojo ir sparčiai augančios organizuoto nusikalstamumo gaunamos didžiulės pajamos, kurių legalizavimas suteikia joms galimybę stiprėti ne tik finansiškai, bet ir politiškai. Lėšos, gautos iš prekybos narkotikais, o pastaraisiais metais įrodytas su pinigų plovimu susietas teroristų finansavimas, privertė pasaulinę bendriją imtis koordinuotų veiksmų prieš pinigų plovimą. Tokių veiksmų visuma ir yra vadinama pinigų plovimo prevencija.

Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui taip pat nurodoma, jog pinigų plovimas, tai turto, įgyto iš nusikalstamos veiklos (criminal activity) konvertavimas ar pervedimas, siekiant nuslėpti neteisėtą šio turto kilmę.[2] Pastebėtina, jog įvairiose šalyse pinigų kilmės aplinkybė traktuojama skirtingai. Kai kurių šalių nacionaliniuose teisės aktuose taip pat naudojamas kitas neteisėtos pinigų kilmės sinonimas illegal (angl. k ). Be abejo, skirtumas tarp sąvokų nusikalstamas ir neteisėtas yra esminis, ir tai, be abejo nėra susiję su lingvistiniais ypatumais verčiant terminus į skirtingas kalbas. Neteisėta veikla gali būti ir administracinis nusižengimas ar civilinis deliktas, o nusikalstama veikla - tik baudžiamojo įstatymo apibrėžtos veikos. Darytina prielaida, kad būtent dėl teisinio pinigų plovimo proceso traktavimo skirtumų, mokslininkai pateikia skirtingus šio proceso masto įvertinimus. Vis dėl to, daugelyje pasaulio šalių, tame tarpe ir Lietuvoje, pinigų plovimu laikoma turto, įgyto iš nusikalstamos veiklos legalizavimas. [7]

9. ne rečiau kaip kartą per metus pateikia ataskaitą Vyriausybei apie savo veiklą.

Padėjimo arba įkėlimo stadijoje mažo nominalo banknotai keičiami į didelio nominalo banknotus, nusikalstamu būdu gauti pinigai yra padalijami dideliam žmonių skaičiui nedidelėmis sumomis ir padedami į vieną ar daugiau finansų įstaigų, pinigai išdėstomi pasinaudojant nesąžiningais finansų įstaigų darbuotojais, vykdoma pinigų kontrabanda, pinigai vietos valiuta keičiami į kitas valiutas arba kaip grynųjų pinigų pakaitalas įsigyjama vekselių ar kelionės čekių užsienio valiuta, įsigyjami įvairūs finansų instrumentai, taip pat klastojami dokumentai. Slėpimo arba sluoksniavimo stadijoje pinigų plovėjai savo lėšas dažnai perveda į tokios jurisdikcijos vietoves, kurios nepasižymi griežta kova su pinigų plovimu ir ten yra didesnė tikimybė likti anonimiškiems, įkuriamos fiktyvios įmonės kaip priedangos pinigų plovėjams, įvairaus dydžio pinigų sumos pervedamos į finansų įstaigas naudojant skirtingas pavardes ar pavadinimus, naudojamasi tarpininkų (bankininkų, advokatų, brokerių ir pan.) paslaugomis, fiktyviomis sutartimis, sąskaitomis. Integracijos stadijoje yra perkamos akcijos kompanijų, kurios turi tam tikros veiklos istoriją, pinigai investuojami į draudimo polisus, įtraukiami į legalų verslą, sudaromi nekilnojamojo turto sandoriai.