Platonas: Meilės teorija

Įvadas. Meilės samprata. Platono meilės teorija. Išvada. Literatūra.

Kalbant apie meilę suvokiame tai, jog ji yra skirtinga ir gali būti įvairaus pavidalo. Meilė gali būti jaučiama žmogui, gyvūnui, daiktui, pomėgiui ar konkrečiai veiklai. Pats meilės jausmas buvo suprastas jau senų senovėje, kuomet pradėjo atsirasti gyvybė. Būtent mes ir esame didysis meilės vaisius, kurį visi skleidžiame ir skleisime ateityje. Tai toks jausmas, kurio dėka mes tampame geresni, laimingesni, doresni, kai kuriais atvėjais, sveikesni, nes sakoma, jog meilė gydo. Tačiau būna išimčių , kuomet meilė virsta pavydu ir nepasitikėjimu kitu. Meilė ir pavydas, tai labai skirtingi jausmai ir tuo ypatingai susiję. Kai įsimylime, atrodo lyg į mūsų gyvenimą atėjo laimė, pasisekimas, bet iš besąlygiškos meilės prieinama prie pavydo jausmo, kuris sunaikina viską. Tačiau, mano manymu, meilę bei pavydą galime valdyti patys. Juk mes esame savo kūno ir sielos savininkai, ir viskas priklauso nuo mūsų. Taigi šiais laikais supratimas apie meilę yra gana paprastas ir aiškus, meilė – tai tiesiog jausmas, kurį jaučiame tiek dvasiškai, tiek kūniškai kitam asmeniui. Manoma, jog senovėjė meilė buvo vertinama daug daugiau nei šiais laikais. Ne veltui yra sukurta daugybė kurinių, kurie įrodo, kad meilė yra kur kas daugiau nei jausmas. Šių kūrinių autoriai idėmiai analizavo meilė ir jos būtį. Vienas iš jų yra garsus filosofas Platonas. Jis pasižymėjo savo išskirtiniu mąstymu apie meilę, taigi iškyla klausimas, kokia yra meilė ir kokia jos samprata pagal Platoną?