Rektifikacija

Rektifikacija teorinė dalis. Etanolio koncentracija skystyje Etanolio koncentracija. Teorinė dalis. Aparatūra. Darbo tikslas. Darbo rezultatai. Lentelė. Rektifikacijos kolonos šiluminiai skaičiavimai. Skaičiavimai. Grafikas. Išvados.

Teorinė dalis. Chemijos pramonėje, kai kelių skysčių mišinį ar tirpalą reikia perskirti į atskirus komponentus arba komponentų grupes, dažniausiai naudojami distiliacijos arba rektifikacijos procesai.

Rektifikacijos proceso metu skystiems vienalyčiams (homogeniniams) mišiniams arba tirpalams suskirstyti į komponentus arba komponentų grupes naudojama daugkartinė į viršų kylančių garų ir žemyn tekančio skysčio tarpusavio sąveika. Nuosekliai garinant ir kondensuojant garus įkrautinėje kolonoje, pradinis mišinys gali būti perskirtas į beveik grynus atskirus komponentus. Rektifikacijos procesas galimas, kai yra skirtinga komponentų virimo temperatūra arba kai mišinį sudarančių komponentų garų slėgis, esant tai pačiai temperatūrai, yra skirtingas. Tik esant šiai sąlygai, garų ir kondensato sudėtis skirsis nuo pradinio mišinio sudėties.

Virinant dviejų komponentų tirpalą, žemesnės virimo temperatūros komponentas, sutrumpintai žymimas ŽVK, greičiau pereis į garų fazę V, negu tas tirpalo komponentas, kurio virimo temperatūra yra aukštesnė (sutrumpintai AVK). Sukondensavus tokius garus, gaunamas distiliatas D, kuriame ŽVK koncentracija yra didesnė, negu ji buvo pradiniame tirpale M. Virintuve likusiame neišgarintame tirpalo likutyje K, palyginti su pradiniu tirpalu M, bus padidėjusi AVK ir sumažėjusi ŽVK koncentracija.