Gyventojų turto mokesčių apskaita

Turinys. Įvadas. Gyventojų turto mokestis. Žemės mokestis. Paveldimo turto mokestis. Nekilnojamojo turto mokestis. Išvados. Literatūra.

Mokestis yra piniginė prievolė, kuri yra mokama į valstybės biudžetą ir atlieka svarbias funkcijas valstybėje. Didelė dalis mokesčių tenka valstybės gyventojams. Vieni iš jų yra gyventojų turto mokesčiai. Gyventojų turto mokesčiams priskiriama - nekilnojamojo turto mokesti, žemės mokestis ir paveldimo turto mokestis. Šie mokesčiai valstybei yra mokami įstatymų nustatyta tvarka pagal tam tikras taisykles. Kiekvienas iš šių mokesčių turi tam tikrus mokėjimo terminus, tarifus, mokėjimo objektą, apribojimus bei lengvatas.

Vienas iš gyventojų turo mokesčių yra žemės mokestis. Nors žemė yra nekilnojamasis turtas, tačiau jai yra priskirtas atskiras LR žemės mokesčio įstatymas. Įstatyme skelbiama, kad mokesčio objektas yra žemė. Taigi mokesčiai yra mokami atsižvelgiant į žemės paskirtį. Mokesčio tarifą nustato kiekviena savivaldybė individualiai, ji gali nustatyti ir kelis skirtingus tarifus. Mokestinis laikotarpis yra vieneri metai, tačiau nauji savininkai mokestį turi mokėti atsižvelgiant kada buvo įsigyta žemė. Žemės mokesčiui yra taikomos ir tam tikros lengvatos.

Paveldimo turto mokestį gyventojai moka paveldėję turtą. Paveldėtojai gali būti nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai. Taigi atsižvelgiant į paveldėtojo gyvenamąją vietą, yra taikomi tam tikri įstatymai. Mokesčio objektas yra pagal paveldėjimo sutartį gautas turtas, įskaitant pinigus. Tai gali būti kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Mokesčiai mokami atitinkamai nuo paveldėto turto apmokestinamosios vertė.

Apžvelgti gyventojų turto mokesčių mokėjimo taisykles, tarifus ir kitus aspektus.

Gyventojų turto mokesčiui tenka – nekilnojamojo turto mokestis, žemės mokestis, kuris priklauso, nekilnojamojo turto mokesčiui ir paveldimo turto mokestis. Šie mokesčiai mokami pagal tam tikrus įstatymus ir kitus jiems būdingus požymius.

Žemės mokesčiui yra nustatyti, ne tik mokesčio tarifai, bet ir tam tikras mokestinis laikotarpis. Mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Tačiau nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti atsižvelgiant kada buvo įsigyta žemė. Pavyzdžiui jei žemės savininkas žemę įsigijo pirmąjį pusmetį, jis turi mokėti už visus metus, bet jeigu žemę įsigijo antrąjį pusmetį – mokėti turės nuo kitų kalendorinių metų. Žemę perleidžiančiam asmeniui mokesčio už visus metus nebereikia mokėti, kai žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, mokesčio nebereikia mokėti nuo kitų metų, kai žemė perleidžiama antrąjį pusmetį.

Žemės mokestis apskaičiuojamas, deklaruojamas ir mokamas remiantis LR žemės mokesčio pakeitimo mokesčio įstatymo 12 str.:

Žemės mokesčiui yra taikomos ir tam tikros lengvatos. Nors žemės mokestis yra privalomas fiziniams ir juridiniams asmenims, tam tikroms įstaigoms ir įmonėms yra taikomos išimtys.

Tačiau šiam mokesčiui taikomos ir tam tikros išimtys bei lengvatos. Remiantis LR paveldimo turto mokesčio įstatymu mokesčiu neapmokestinama:

Tokiu atveju jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, turtą paveldi užsienio valstybėje, yra taikomi tam tikri paveldimo turto mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymai:

Nekilnojamojo turto (NT) mokestį moka Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą šie asmenys mokestį už NT turi sumokėti per vienerius kalendorinius metus, o šių asmenų mokesčio objektas yra.