Signalų klasifikacija konspektas

Signalų klasifikacija. Informacija. Pranešimu. Signalais. Trukdžiais. Determinuotieji ir atsitiktiniai signalai Determinuotaisiais. Atsitiktiniais. Periodiniai ir neperiodiniai signalai. Neperiodiniai. Harmoniniai ir daugiaharmoniniai signalai. Harmoninė. Daugiaharmonis. Analoginiai signalai. Diskretieji signalai. Skaitmeniniai signalai. Signalai ir jų matematiniai modeliai. Tiesine. Matematiniu modeliu. Funkcijos pavadinimas Kreivės forma. Pavyzdys.

Signalo (3.6) aukštesnės eilės spektro dedamosios yra pagrindinio dažnio k f kartotinės; čia k yra 1,2, 3,... Daugiaharmonio signalo virpesys ir amplitudės spektro diagrama pateikti 3.7 paveiksle

Pirminis elektrinis signalas yra laiko funkcija ir laiko kitimo požiūriu signalai skirstomi į 4 grupes:

• analoginius signalus (tolydžiojo laiko ir tolydžiosios amplitudės);

• diskrečiuosius signalus (diskrečiojo laiko ir tolydžiosios amplitudės);

• kvantuotuosius signalus (tolydžiojo laiko ir diskrečiosios amplitudės);

• skaitmeninius signalus (diskrečiojo laiko ir diskrečiosios amplitudės).

Šių signalų klasifikacija bei jų formos pavyzdžiai pateikti 3.8 paveiksle.

Diskretieji signalai yra apibrėžti tik tam tikrais diskrečiais laiko momentais. Jie gali būti gauti iš analoginių signalų, atskaitant jo vertes diskretizacijos žingsniu Δt. Iš esmės diskretusis signalas yra skaičių seka ir jos n tąją atskaitą, kaip ir pačią seką, žymėsime simboliu x[n]. Kvadratiniuose skliausteliuose pažymėtos skaičių sekos kintamieji n yra vadinami diskrečiuoju laiku ir gali įgauti tik sveikas vertes: –2, –1, 0, 1, 2, 3... Tokie signalai, kaip ir tolydinio laiko signalai, gali būti aprašyti formulėmis, pateikti grafiku arba lentele. Plačiau diskretieji signalai bus nagrinėjami XX skyriuje. Tokio signalo pavyzdys gali būti reguliarus temperatūros stebėjimas (kas valandą, parą) metrologinėje tarnyboje. Kartais jie vadinami diskretinio laiko ir tolydinės amplitudės (discrete – time and continuous – amplitude) signalais.

Kvantuotieji signalai (continuous – time and discrete – amplitude) gali įgyti tik tam tikras iš anksto apibrėžtas skaitines vertes (pvz., 1,2,3). Tokie signalai gaunami kvantuojant nepertraukiamo signalo vertes ir pakeičiant tolydinį signalą laiptine stačiakampe funkcija. Kvanto dydis parenkamas norint reikiamu tikslumu atkurti pradinį nepertraukiamą signalą iš kvantuotojo signalo. Tokių signalų galimų verčių skaičius yra baigtinis.

Skaitmeniniai signalai yra kvantuotos vertės ir atskaityti diskrečiais laiko momentais. Jie gaunami iš analoginių signalų analoginiu skaitmeniniu keitikliu (ASK), kvantuojant jų vertes ir diskretizuojant laike. Kartais jie vadinami diskrečiojo laiko ir diskrečiosios amplitudės (discrete – time and discrete – amplitude) signalais.

Lyginės funkcijos grafikas pavaizduotas 2.5 pavaizduotas, a. Geometriškai periodinė

lyginė funkcija yra simetriška ne tik vertikalios ašies atžvilgiu, kai t = 0, bet ir visų vertikalių linijų, išdėstytų atstumais t = ±nT, atžvilgiu; čia n = 1, 2, 3, ..., n, nes kiekviena periodinė funkcija turi tenkinti lygybę s(t) = s(t + nT).

Geometriškai periodinė nelyginė funkcija yra antisimetriška visų vertikalių linijų, išdėstytų atstumais t = ±nT, atžvilgiu.