Smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimo Lietuvoje galimybės ir perspektyvos

Įvadas. Smulkaus ir vidutinio verslo samprata. Valstybės parama smulkiajam ir vidutiniajam verslui. Smulkiojo ir vidutinio verslo politika. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros problemos bei kliūtys, trukdančios verslo plėtrai. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros tendencijos ir galimybės. Išvados. Šaltiniai.

Dažniausiai smulkiajam ir vidutiniam verslui, verslininkai renkasi individualias įmones arba uždarąsias akcines bendroves.

Kadangi SVV sudaro didžiąją dalį valstybės ekonomikos ir generuoja didžiąją dalį valstybės BVP, valstybė privalo rūpintis žmonių verslumu, skatinti žmones kurti verslus bei teikti jiems paramą. Parama yra finansuojama valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis. SVV subjektai gali gauti ES (Europos sąjungos) paramą verslui plėtoti, tačiau procesas yra gana sudėtingas ir pernelyg stipriai įpareigojantis.

Garantijų priemonės – tai tam tikrų garantijų suteikimas SVV subjektams. Egzistuoja trijų tipų garantijos :

Taip pat valstybė teikia viešąsias paslaugas verslui. Jos teikiamos panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir lėšas, skirtas verslumo skatinimui bei smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai. Sukurtas verslo konsultantų tinklas, kuris turėtų padėti pradedantiesiems verslininkams gauti svarbios informacijos norint plėtoti verslą. Jos bus teikiamos SVV subjektams, veikiantiems nuo vienerių iki penkerių metų.

Kaip jau buvo minėta, visas sąlygas verslui reguliuoja Lietuvos Respublikos seimas. Pagrindiniai įstatymai yra LR įmonių įstatymas ir LR smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas. Pastaruoju įstatymu sudaromos prielaidos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai ir verslumo skatinimui Lietuvoje. Šis įstatymas apibrėžia SVV subjektus, visas verslui svarbias nuostatas bei paramos būdus.

Lietuvos politikos tikslas – padidinti verslumo lygį šalyje. Šiam tikslui pasiekti bus stengiamasi iki 2020 metų padidinti įregistruotų MVĮ skaičių iki 15000 (26 įmonės vienam tūkstančiui gyventojų).

Pagal Lietuvos verslumo veiksmų 2014-2020 metų plano tikslus, uždavinius ir įgyvendinimo vertinimo kriterijus už 2016 metus, yra keletas uždavinių, kuriuos valstybė turi išspręsti, siekdama padidinti verslumą Lietuvoje.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros problemos bei kliūtys, trukdančios verslo plėtrai

Pirmosios problemos smulkiesiems verslininkams prasidėjo 1995 metais, kai buvo priimta Pirmoji smulkaus verslo plėtros Lietuvoje programa. Vėliau stipriai keitėsi Lietuvos Respublikos ekonominė būklė, bei visa vidutinio verslo struktūra ir ūkininkavimo sąlygos. Be to, programa nebuvo pagrįsta tinkamai, nenumatyti atsakingi vykdytojai. Todėl programos nuostatos pradėjo nebeatitikti tikrosios situacijos. To pasekoje nebeliko kompleksinio smulkaus ir vidutinio verslo plėtros modelio. Galima sakyti, jog didžiausia problema su kuria susidūrė smulkus ir vidutinis verslas yra visų vyriausybių netesėti pažadai. Vyriausybė žadėjo vis labiau remti ir rūpintis smulkaus ir vidutinio verslo plėtros reikalais. Vyriausybei reikėjo:

Norint sėkmingai vystyti verslą tenka susidurti su nelengvomis kliūtimis. Visas šias kliūtis galima suskirstyti į 4 grupes: formalūs veiksniai, neformalūs veiksniai, aplinkos veiksniai ir įgūdžiai.

Korupcija yra labai didelė problema Lietuvoje. Šis reiškinys trukdo ir kliudo vystitis ne tik verslui, bet ir pačiai valstybei. Kova su korupcija prasideda nuo atitinkamų institucijų kūrimo. Vykdomosios valdžios korupcija turi senas tradicijas išlikusias dar nuo socializmo laikų, ypač kai kuriuose specifiniuose sektoriuose. Tokie palikimai iš praeities yra labai paplitę postkomunistinių pereinamosios ekonomikos šalių politikoje.