Stilistika ir retorika

Stilistika ir retorika. Formaliai valentiniai partneriai. Žodžio ar atskirų jo formų junglumu. Veiksniu ir tariniu einančių žodžių apibendrintas struktūrinis santykis , kur kiekvienas sintagminis elementas savitai veikia , sąlygoja vienas kitą. Formaliosios raiškos būdai. Žodžių formų derinimas. Žodžių ar jų formų šliejimas. Žodžių formų koreliavimas. Prasmė tarp žodžių. Sintaksinių rūšių tipai. Formalieji sintaksinių ryšių tipai. Kitokia sintaksinių ryšių samprata. Sintagminių santykių pakopą. Svarbiausi ŽJ bruožai. ŽJ nuo sakinio skiriasi šiais bruožais. Formalusis žodžių junginių skirstymas Veiksmažodinis. Semantiniai žodžių junginių tipai Subjektiniais. Netiesioginio objekto junginiai. Sakinio dalių funkcijų tipai. Sakinio dalių hierarchija. Sakino dalys yra klasifikuojamos. Sudėtinės sakinio dalys. Predikuojamojo požymio turėtojo funkcija. Predikuojamojo požymio funkcija. Pagrindiniai bendrieji sakinio dalių bruožai. Pagal sakinio sandarą arba sudėtį. Žymėtasis priešpriešos narys. Vientisinė sakinio dalies. Būdingiausi sudėtinių sakinio dalių reiškinio atvejai yra šie. Samplaikinės sakinio dalys. Sakinio dalys pagal svarbą arba struktūrinį vaidmenį sakinyje. Sakinio dalys pagal sintaksines funkcijas , jų rūšys ir porūšiai. Vientisines sakinio dalis. Sudėtinį veiksmažodžio tipo tarinį. Sudėtinį tiesioginį papildinį. Derinamasis tarininis pažyminys. Nederinamuoju tarininiu pažyminiu. Sakinio dalių palydovais.

Visų pirma, kalbą mes suvokiame kaip sistemą, kuri yra sluoksniuota: fonetika, morfologija, sintaksė, semantika ir pragmatika. Tai kalbos sistema kaip tokia. Tačiau kalba, kurioje susiformavo sintaksė kaip mokslas, atsirado tik XX a. pr., įsigalėjus struktūralizmui. Sintaksės objektai yra žodžių ryšiai ir santykiai, žodžių junginiai, jų sandara. Tai ir sakinio dalys, ir jų funkcijos.

Gramatinių formų tarpusavio ryšys ir morfosintaksiniai reiškiniai, pavyzdžiui, linksnis, kuris signalizuoja santykį su kitu žodžiu, yra bendri morfologijos ir sintaksės sąlyčio taškai. Per žodį, žodžio formas, gramatines kategorijas tiesiogiai remiasi morfologija. Morphology deals with grammat within the scope (aprėpia) of words – morfologija yra susijusiu su žodžiu ir kas yra žodžio aprėptyje; Syntax, on the other hand, deals with gramar outside the word: that is, with how words behave in larger units – sintaksė išeina iš aprėpties;

Sintaksė gali turėti sąlyčių taškų ir su semantika – žodžio reikšmė lemia kaimyninius žodžius; su leksika – per žodį, kuris yra centras; fonetika – per loginį kirtį šnekos akte, jog suvoktumėme, kur sakinys baigiasi, kur prasideda ir ar vartojamas klausimas, įsakymas; stilistika ir retorika – per kalbos asmeninę bei visuomeninę praktiką, svarbi kalbos normintojams, pavyzdžiui kad ir bendratis, žodžių konstrukcijos; logika – nors ir nėra tiesiogiai susieta su kalbos mokslu, su sintakse sieja sakinys ir pagrindinių jo dalių loginis pagrindas, kurio centras gali būti predikatas, veiksmažodis arba viskas, kas yra tarinys.

Sintaksės mokslas yra nevienalytis, kurio nevienalytiškumas atsiranda iš skirtingų sintaksės mokslo apibrėžčių. Formaliosios sintaksės išeities taškas yra forma, o funkcinės sintaksės – funkcija; pagal tai ir yra pavadintos šios sintaksės teorijos. Taip pat yra ir generatyvinė sintaksė, kuriai svarbus žodžių junginiai, jų hierarchija ir griežtas struktūralizmas, bet ir junginių tvarka, o ypač struktūralistams labai svarbu, jog būtų NP ir VP pozicija, tinkamiausias pritaikymas germanų kalba. Generatyvistams, kurio tėvas laikomas Chomskis, svarbus klausimas ar tam tikri žodžiai, žodžių junginiai, dažniausiai priskiriami prie frazinės sintaksės; jie visais atvejais ieško frazių. Frazinei sintaksei opozicija buvo priklausomybių sintaksė, kuriai artimi funkcionalistai, pavyzdžiui Tenjeras, jiems rūpi funkcija, subjekto, objekto ir aplinkybių funkcija, o vėliau eina prie formos. Formalistai atvirkščiai. Struktūralistai kelia klausimą ar kalbos elementai priklauso vienas nuo kito ir kaip priklauso, priešingai nei generatyvistai, kurie tiria žodžių junginius. Kognityvistams (konstrukcijų gramatika) svarbus konceptas – kas susiklosto žmogaus sąmonėje, tačiau tai subjektyvi gramatika. Sintaksinė tipologija tiria kalbos tipus, kurie skiriami pagal sintaksinius ryšius. Lietuvių kalba yra neva laisva, kurios struktūra yra SVO. Yra išskiriami šeši kalbos tipai: svo, ovs, sov, osv, vso, vos.

Iš principo kalbos skirtingos, bet ir panašios, o tuo domisi būtent tipologai, kuriems įdomiausi geografiškai labiausiai nutolusių kalbų skirtumus ir panašumus. Arealinė tipologija – kas paveikia ką, domisi. Tipologai – funkcionalistai.