Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės

Įvadas. Sutarčių neįvygdymo teisnės pasekmės Sutarčių sąvokos. Sutarčių nuostatų nesilaikimo teisinė atsakomybė. Sutarčių neįvygdymo samprata. Sutarčių rūšys. Sutarčių galia ir forma. Nenumatytas atvėjis force majeure Įšvados.

Į šiuos klausymus galima atsakyti rementis į tam tikras aplinkybes. Vienas iš variantų yra reikalauti, kad atligintu žalą nurodžius įvykio aplinkybes ir, kad vygdytojas pakomentuotu kokiais veiksmais išvengs esančias klaidas ateityje.

Nenumatitas atvėjis, nenugalima jėga ( Force Majeure )

Vienašalės sutartys. Viena sutarties šalis turi tik teises. antra šalis turi tik pareigas.

Dvišalė sutartis. Dvi šalys sudarusios sutartį turi ir teises ir pareigas.

Realine sutartis. Yra sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo to momento, kada viena šalis kitai šaliai perduoda daiktą ir įstatymo nustatyta tvarka išreiškia savo suderintą valią.

Sutartis trečiojo asmens naudai.Taiyra tokia sutartis, pagal kurią iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, kuris nėra sutarties dalyvis arba neturintis jokių pareigų.

Lietuvos Respublikos Civiliname kodekse 6.245 straipsnyje yra nurodyta,jog civilinė atsakomybė yra sudaryta iš dviejų tipų:

Sutartinė – tai turtinis įsipareigojimas ( prievolė ) kurio šaltinis yra sutarčių neįvygdimas arba netinkamai įvygdoma. Viena šalis turi teisę reikalauti atligynti nuostolius arba sumokėti netesybas ( sumokėti baudas, delspinigius .

Delektinė – tai prievolė ( įsipareigojimas ) kurios atsiradimo priežastis yra žala kuri yra nesusijusi su sutartiniais santykiais. Nebent jeigu įstatymai nustato, kad delektinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos susijusios su sutartiniais santikiais.

Viename iš skaitytu mokslinių straipsnių buvo pažymėta, kad sutarčių teisė gina piliečių lukesčiūs, o deliktinė teisė sutarčių tikruma, o sutarčių nuostatų nesilaikimo teisinė atsakombė skirta užtikrinti civilinei ekonomikai stabilumui užtikrinti, o tiksliau atpildo paskirtis yra siekimas, kad nukentejusio nuo sutarties pažeidimo šalies padėtis būtu kuo artimesnė tokioje padėtyje, tarsi sutartis būtų tinkamai įvygdita ir būtent taip išsiskiria lukesčių intereso gynyba. Šis žalos kompensavimo dydis yra įtvirtintas ESTP ( Europos sutarčių teisės principas ) ir kasacinio teismo praktikoje. Deliktine teise iš esmės gyna intereso tikrumą, o tai reiškia, kad asmuo nepraranda vilties likti tokioje padėtyje, kurioje yra, tikisi, kad situacija nesikeis į blogają puse ir tuo pačiu deliktine teisė gina gyvybė, sveikata, laisvė bei nuosavybė. Deliktinės pareigos santykis atsiranda tarp nukentėjusio ir žalą padariusio asmens iki žalos padarymo momento nesant teisinio santykio ir šiek tiek papildysiu tai, jog deliktinė atsakomybė gali būti takoma bet kuriam asmeniui padarusiam žalą kitam asmeniui ar teisės subjektui. Kai kuriais momentais šalis sieja arba siejo sutartiniai santykiai ir žalos atlyginimo pagrindu gali būti deliktinė atsakomybė. Tarkim, tuo atveju, kada sutartis yra pripažįstama negaliojančia dėl vienos iš šalių kaltės, žala atlygintina deliktinės atsakomybės pagrindu, o priežastis yra tame, kad sutarties negaliojimas nuo pradžių reiškia, jog išnyko teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti. Kitas atvejis, kada žala yra susijusi su sutartiniais santykiais, atlygintina deliktinės atsakomybės pagrindu, – CK 6.292–6.300 str. nurodyta, jog yra galimybė reikalauti žalos atlyginimo dėl netinkamos kokybės produktų arba suteiktu paslaugų. Šių reglamentų tikslas yra suteikti vartotojui, patyrusiam CK 6.299 str. nurodytą žalą, gynybos būdą prieš gamintoją ar paslaugos teikėją, nepriklausomai nuo to, ar pastaruosius sieja sutartiniai santykiai su nukentėjusiu asmeniu.