Trigliceridai

Įvadas. Lipidai. Trigliceridai arba tiesiog riebalai. Savybės. Fizikinės savybės. Cheminės savybės. Biologinė trigliceridų (riebalų) reikšmė. Literatūros sąrašas.

Trigliceridai (riebalai) yra labai svarbi bei sudėtinga sudėtinė organinė medžiaga, kuri reikalinga ne tik žmonių, bet ir gyvūnų bei augalų gyvybinei veiklai bei procesams palaikyti. Taigi, šiame darbe stengiausi išsiaiškinti ir pateikti kiek įmanoma plačiau ir suprantamiau informaciją apie trigliceridus, jų struktūrą, savybes bei biologinę reikšmę.

Trigliceridai – tai paprasti, neutralūs lipidai, glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai. Arba tiesiog riebalai. Taip pat dar naudojami pavadinimai: trigliceroliai, triacilgliceroliai. Tai trihidroksilio alkoholio glicerolio ir riebalų rūgščių esterių mišiniai. Yra žinoma apie ąę00 įvairių triacilglicerolių, kurių bendra formulė:

Trigliceriduose yra įvairių riebalų rūgščių (daugiau kaip 200). Skiriamos sočiosios riebalų rūgštys, paprastai su poriniu C atomų skaičiumi, kurių grandinėje gali būti nuo 12 iki 18 C atomų. Nesočiosios riebalų rūgštys turi dvigubas jungtis. Atsižvelgiant i dvigubų jungčių kiekį, galima skirti monoenines, dienines, trienines ir t. t. rūgštis. Yra ę tipai nesočiųjų rūgščių su viena, dviem ar trim dvigubomis jungtimis, pvz. oleino, linolo ir linoleno. Iš jų labiausiai paplitusi linoleno.

Gyvūnų trigliceriduose paprastai vyrauja sočiosios riebalų rūgštys - stearino ir palmitino. Todėl gyvūnų riebalai paprastai yra kieti. Žmogaus riebaluose (lyd. t. 15OC, organizme jie yra skysti) vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys. Jų santykis su sočiosiomis rūgštimis - 3:2 (palmitino 25%, stearino 8%, oleino 50%, linolio 10%). Organų riebalai (pvz., kepenų) nesočiųjų riebalų rūgščių turi daugiau, negu sankaupų riebalai (poodinis riebalų sluoksnis, taukinė). Žmogaus organizmo lipiduose yra apie 40 riebalų rūgščių, iš kurių pagrindinės yra palmitino, miristino, stearino, o iš nesočiųjų- oleino, linolo ie linoleno. Dauguma jų lengvai virsta vienos kitomis, dehidrinantis ar hidrinanti. Nesočiosios rūgštys gali susidarytiir lipidų sintezės metu. Tačiau žmonių organizme sintetinamos ne visos nesočiosios riebalų rūgštys. Pavyzdžiui, tokios nesočiosios riebalų rūgštys kaip lonolo, linoleno, arachidono, žmogaus organizme nesintetinamos, bet yra būtinos. Jas žmonės turi gauti su maistu (pvz., su augaliniais aliejais).