Trumpalaikio turto valdymas įstaigoje
Įvadas. Trumpalaikis turtas. Trumpalaikio turto samprata. Turto klasifikavimas. Turtas apskaitoje. Atsargos. Pirkėjų įsiskolinimas ir abejotinos pirkėjų skolos. Pinigų apskaita. Trumpalaikių skolų apskaita. Išankstiniai apmokėjimai. Gautinos skolos ir trumpalaikis finansinis turtas. Trumpalaikio turto apskaita UAB „SANISTAL “. Trumpa įmonės charakteristika. Buhalterinė apskaita UAB „Sanistal“. Trumpalaikio turto apskaita UAB „Sanistal“. Išvados ir pasiūlymai. Literatūros sąrašas.
Darbo tikslas. Išnagrinėti trumpalaikio turto valdymą UAB „Sanistal“
Darbo objektas. Trumpalaikio turto valdymas
Darbo uždaviniai:
Apibūdinti trumpalaikį turtą ir jo valdymą teorijos aspektu
Per vienerius įmonės finansinius metus gautinos sumos tai įmonės pirkėjų įsiskolinimai, dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos bei kitos gautinos sumos.
Kitas trumpalaikis turtas. Jį gali sudaryti trumpalaikės investicijos, trumpalaikiai indėliai bei kitas trumpalaikis turtas.
Pagal paskirtį (pastatai, žemė ir statiniai, transporto priemonės, atsargos ir t.t)
Finansinėje apskaitoje turtu gali būti laikomi tik tie ištekliai, kurie turi konkretų savininką. Kiekvienos verslo įmonės vienas iš pagrindinių tikslų pelno siekimas. Turtas ta gėrybių dalis, kuri padeda įmonei siekti pelno. Šiandieniniameversle privataus savininko turtas pagal įmonės principą apskaitoje atskiriamas nuo įmonės turto. Esant dabartiniam ekonominiam sunkmečiui, įmonių savininkai nesėkmės atveju rizikuoja prarasti ne tik įmonės turtą, bet ir atskirtąją turto dalį. Neatskyrus apskaitoje šių savininko turto dalių, neįmanoma išsiaiškinti, kokią naudą jis duoda.
Konkrečių kainų metodas. Jis taikomas tada, kai konkretūs atsargų vienetai yra įvertinami jų savikaina, t.y. kai konkretiems parduotų prekių vienetams laikotarpio pabaigoje galima priskirti būtent tų vienetų pirkimo kainas. Jis dažniau taikomas tose įmonėse, kuriose prekiaujama retomis ir brangiomis prekėmis ( pavyzdžiui parduodant automobilius, nekilnojamą turtą ir pan.). Šis metodas reikalauja didelių darbo sąnaudų. Jis daugiau naudojamas nuolat apskaitomų atsargų būde.
LIFO metodas čia daroma prielaida, kad vėliausiai pirktų atsargų kainos priskiriamos pirmiausia parduotų atsargų savikainai, t.y. parduodamos ar sunaudojamos vėliau pirktos atsargos. Laikotarpio pabaigoje lieka anksčiausiomis kainomis įvertintos atsargos.
Vidutinių kainų (svertinio vidurkio) metodas. Šis metodas patogus tais atvejais, kai įmonė turi vienodo asortimento prekes. Pasirinkus šį metodą, laikotarpio pabaigos atsargų likučiai įvertinami vidutine kaina. Vidutinė kaina nustatoma pagal formulę:
ė = č ė ž+ į ų ų ž+ į
Taikant šį metodą, vidutinė nauja kaina skaičiuojama po kiekvieno pirkimo.Dažniausiai, svertinio vidurkio metodas taikomas tuo atveju, kai atsargos sumaišytos ir neįmanoma atskirti, kurios įsigytos ar pagamintos pirmiau.
Periodiškai registruojamos atsargos yra tose įmonėse, kur nekaupiamas didžiulis atsargų kiekis. Įtraukiant į apskaitą atsargas, labai svarbu nustatyti:
Pinigai užsienio valiuta turi būti finansinės atskaitomybės sudarymo dieną perkainojami nacionaline valiuta. Jei pinigų naudojimo laikas apribojamas ilgiau nei vieneriems metams, pavyzdžiui, pinigai laikomi indėlių sąskaitoje, jie turi būti rodomi ilgalaikio finansinio turto dalyje. Pinigai yra pats likvidžiausias turtas ir reikalauja ypatingų apskaitos, apsaugos ir vidaus kontrolės priemonių. Įmonės vadovaujasi tvarkomaisiais vidaus veiklos dokumentais. Pagal galiojančią tvarką juridiniai bei fiziniai asmenys, esantys Lietuvos Respublikoje, turi teisę vidaus atsiskaitymais ir mokėjimams negrynaisias naudoti užsienio valiutą. Grynų pinigų apskaitos užsienio valiuta ypatumas tas, kad įmonės valiutinius straipsnius turi įvertinti pagal atskaitomybės sudarymo dieną buvusį oficialų euro kursą bei Lietuvos banko skelbiama euro ir užsienio valiutos santykį. Valiutiniais straipsniais laikoma įmonės turima valiuta, taip pat visos valiuta gautinos ir valiuta mokėtinos. Bankuose kiekviena užsienio valiuta apskaitoma atskiroje sąskaitoje. Todėl įmonėje taip pat tikslinga kiekvieną užsienio valiutą apskaityti atskiroje sąskaitoje. Pinigai inventorizuojami ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Pinigai ir kasos dokumentai saugomi seife, kuris yra įmonės buhalterijos archyvo patalpose. Negrynieji pinigai laikomi banko sąskaitoje. Banko pavedimo kopija lieka prie atitinkamos sąskaitos banko dokumentų. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį iš banko gaunami sąskaitų išrašai, kurie saugomi prie atitinkamos sąskaitos banko dokumentų chronologine tvarka.
