Vadovavimo samprata ir esmė. Vadovavimas ir lyderiavimas
Vadybos moksle vadovavimas, kaip vadovo pagrindinė funkcija yra neatskiriamas nuo planavimo ir organizavimo. Tačiau vadovavimas nebus efektyvus, jeigu jis nesirems lyderiavimu, kuris pasireiškia vadovo sugebėjimu sutelkti žmones sėkmingam tikslų realizavimui. Nors lyderiavimas yra labai svarbus vadovavime, tačiau ir silpnas lyderis gali būti geras vadovas, jeigu sugeba planuoti ir organizuoti.
Vadovavimas labiau atspindi vadovo formalaus statuso nusakomą funkciją, o lyderiavimas išreiškia grupėje pripažinto žmogaus – lyderio veiklą telkti žmones užsibrėžtam bendram veiklos tikslui pasiekti.
Lyderiavimas artimai susijęs su valdymu ir yra jam svarbus, tačiau lyderiavimas ir valdymas nėra ta pati sąvoka. Iš tiesų, žmogus gali būti efektingas vadovas: geras planuotojas ir puikus administratorius, bet jam gali trūkti lyderiui būtinų sugebėjimų. Kiti gali būti efektyvūs lyderiai: jie sugeba įžiebti kitų žmonių entuziazmą ir pasišventimą, tačiau jiems gali trūkti vadovo įgūdžių sužadintą kitų energiją nukreipti norima linkme.
Lyderiavimas yra svarbi tema vadovams, nes lyderiai vaidina lemiamą vaidmenį, užtikrindami grupės ir organizacijos darbo efektyvumą. Lyderis įtakoja kitus žmones ne tik savo veiksmais, bet ir savo vertybių sistema. Dauguma lyderių prasmę mato intensyvioje darbinėje veikloje.
Reikia pripažinti, kad ne kiekvienas žmogus nori ir gali būti vadovu. Ši veikla specifinė, reikalaujanti ne tik ypatingų žinių, pasirengimo, patyrimo, bet ir tam tikrų įgimtų savybių. O greta įgimtų žmogaus savybių būtinos ir sąlygos, kurios leistų toms savybėms išryškėti, bręsti ir lavėti. vadovavimas – tai gebėjimas paveikti grupę, kad ji įgyvendintų iškeltus tikslus (robbins, organizacinės elgsenos pagrindai, 2003, psl. 168).
šios vadovo galios ištakos atsiranda iš formalios jo padėties, kaip asmens užimančio vadovaujančias pareigas organizacinėje struktūroje.
Ten pat robbins pabrėžia tai, jog nesankcionuotas vadovavimas – tai yra gebėjimas daryti įtaką, kylantis ne iš formalios organizacijos struktūros, – yra toks pat svarbus, o gal net ir svarbesnis nei formali įtaka (robbins, 2003, psl. 168).
Kouzes ir posner sutelkė dėmesį į kasdienio darbo vadovus, nes jie yra įsitikinę, kad vadovavimas nereiškia pareigų ar titulo. vadovavimas – tai bendravimas, pasitikėjimas vadovu ir tai, ką jūs darote . Ir taip šie autoriai iškelia dar vieną svarbią vadovavimo tiesą vadovavimas – visų reikalas (kouzes, posner, iššūkis vadybai, 2003, psl. 359).
