Vaizduojamojo meno kūrėjai lietuvių kalbėjimas

Šiandien žmonės dažniau atsigręžia į pramogų pasaulio naujienas ir skandalus, vis dažniau domisi svetimomis kultūromis. Atrodo, jog patys tokios neturėtume. Apie lietuviškąją kultūrą, o ypač iškiliausius lietuvos kultūros atstovus, pripažintus ir įvertintus ne tik europoje, bet ir pasaulyje, dažnai pamirštame. Todėl šiandien aš norėčiau pristatyti. Iškiliausius vaizduojamojo meno kūrėjus.

Atrodo, jog patys tokios neturėtume. Todėl šiandien aš norėčiau pristatyti

Norėčiau pabrėžti, kad mano pasirinkti kultūros atstovai neapsiribojo vien tik vaizduojamojo meno kūrimu, jie garsino Lietuvių kultūrą ir kitose srityse, galbūt tai ir buvo pagrindinis mano pasirinkimo kriterijus. Todėl, kad šiems kūrėjams nereikėjo pasirinkti vieno vienintelio kelio, jog jie sulauktų pripažinimo. Jie išbandė save keliose srityse ir atrado geriausiose. Dar vienas kriterijus – pasirinki skirtingo vaizduojamojo meno atstovus, norint parodyti, kokia yra turtinga Lietuvių kultūra, turėdama tokius iškilius kultūros veikėjus. Mano pasirinkti vaizduojamojo meno kūrėjai, sulaukę pasaulinio pripažinimo: m. K. Čiurlionis, j. Mekas ir p. Rimša.

Ištarus terminą vaizduojamasis menas , iš karto įsivaizduoju paveikslą, todėl pirmąjį kaip vaizduojamojo meno atstovą, sulaukusį pasaulinio pripažinimo, aš pasirinkau m. K. Čiurlionį.

Mikalojus konstantinas čiurlionis (gimė 1875m. Rugsėjo 22 d. Senojoje varėnoje) – vienas žymiausių profesionalių Lietuvių dailininkų ir muzikantu, atgimstančios Lietuvos kultūros darbininkų – mokėsi ir brendo xix–xx a. Atgimstančios Lietuvos kultūros baruose ženklų pėdsaką paliko ir m. K. Čiurlionis. Iš viso šis kultūros atstovas nutapė apie 300 tapybos paveikslų.

Su čiurlionio vardu. Pauliaus galaunės pastangomis Kaune buvo atidaryta čiurlionio galerija. Vilniuje veikė čiurlionio meno ansamblis, kurį sudarė apie 170 meno mėgėjų: choristų, kanklininkų, tautinių šokių šokėjų, liaudies dainų ankstyviesiems tapybos kūriniams (1903–1907) būdinga kosmologinė, religinė, istoriosofinė ir psichologinė simbolinė tematika, muzikinės aliuzijos, išraiškinga kompozicijos ritmika, švelnūs arba kontrastingi spalvų deriniai.

1907–1909 m. Tempera arba mišria technika m. K. Čiurlionis nutapė savitų sąlygiškų, simbolinių, pasakų tematikos paveikslų. Reikšmingiausią šio laikotarpio m. K. Čiurlionio dailės kūrinių dali sudaro sonatos. Joms būdinga muzikos struktūrų analogijos, ypatinga turinio koncentracija, novatoriškos meninės priemonės ir gili daugiapusė prasmė. Šiuose paveiksluose m.  k.