Vaizduojamasis menas ir 3 jo kūrėjai

 .

šiuolaikiniai menininkai puikiausiai absorbuoja visuomenei keliamus reikalavimus, ir yra pasiruošę išreikšti esamą pasaulio modelį, žmonių gyvenseną, ekonominę sanklodą bei ilgaamžės evoliucijos rezultatus atspindinčią istorijos raidą.

Vaizduojamasis menas dėl savo betarpiško gebėjimo apjungti naujausių technologijų, globalizacijos bei santvarkos keliamas problemas yra viena labiausiai į europos sąjungos struktūras integruotų sričių. Mūsų krašte kuriančių menininkų produktas (menas) yra žinomas, pripažintas ir puikiai vertinamas tarptautiniuose šiuolaikinio meno kontekstuose.

Nors Lietuva kartu su kaimyniniais baltijos kraštais - latvija ir estija - sudaro ekonomiškai silpno arealo dalį, to jokiu būdu negalima pasakyti apie mūsų kūrybinį potencialą, kuris yra nenuginčijamas ir svarbus atspirties taškas.

Todėl, siekiant sutvirtinti Lietuvos geopolitinę padėtį, būtina sutelkti visas jėgas, kad mūsų kraštui netektų antraeilis vaidmuo plėtojant ekonomiką, pritraukiant investicijas ir apskritai - stiprinant visapusiškos partnerystės ryšius su pasauliu.

Erdvės suteikimas šiuolaikinei vizualinei veiklai reiškia efektingą demografinio potencialo panaudojimą bei sėkmingą ekonominį vystimąsį. Vizualumo kriterijais suformuotas krašto urbanistinis karkasas, yra puikiausias pavyzdys, kai kalbame apie europinio masto problemų sprendimą.  .

šiuolaikinio vaizduojamojo meno supratimas ir propagavimas nurodo į aukštesniais gyvenimo standartais besivadovaujančios visuomenės egzistavimą mūsų krašte.

Tad pasistenkime įsisavinti šiuolaikinį mevaizduojamojo meno kūriniams būdingi sąlygiški tikrovės vaizdai. Tai kuriniai kuriuosgarsiausias avangardinio kino kūrėjas. Garsiausias pasaulyje avangardinio kino pradininkas, vadinamas amerikietiškojo avangardo kino krikštatėviu , didžiąją dalį gyvenimo gyvenantis amerikoje. Jo darbas amerikoje prasidėjo praėjus vos kelioms savaitės po imigracijos – j. Mekas pasaulį nustebino šiuolaikišku požiūriu į 1944 m. Su broliu adolfu buvo suimti nacių ir 8-iem mėnesiam įkalinti priverstinių darbų stovykloje vokietijoje. Po karo 1946–1948 m. Studijavo filosofiją mainz’o universitete, vokietijoje.

1949 m. Pabaigoje su broliu emigravo į jav, apsistojo bruklino rajone niujorke. Praėjus dviem savaitėm po atvykimo pasiskolino pinigų, įsigijo 16 mm filmavimo kamerą ir pradėjo fiksuoti savo gyvenimo momentus. Gyvendamas niujorko centre susidomėjo kaiminystės kino teatruose rodomais avangardiniais filmais ir 1956 m. Pradėjo kurti savo filmus. J.