Valstybės tarnybos tarnautojų sąvoka, klasifikacija, jų administracinis teisnumas ir veiksnumas

Pagrindinių sąvokų ir terminų žodynas. Įvadas. Valstybės tarnautojų teisinio statuso ypatumai. Jurisprudencinė ir įstatyminė valstybės tarnybos samprata, tarnybos formavimosi etapai ir pokyčiai. Valstybės tarnybos klasifikacija ir jos darbo modeliai. Valstybės tarnautojų sąvoka ir valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos. Valstybės tarnautojų klasifikavimas. Valstybės tarnautojų administracinis teisnumas ir veiksnumas. Valstybės tarnybos teisinis reglamentavimas, administracinis teisnumas ir veiksnumas. Valstybės tarnautojų administracinis teisnumas ir veiksnumas. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis lyginamoji analizė. Tyrimo metodologija. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartį išskiriant panašumus ir trūkumus. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų socialinių garantijų palyginimas. Išvados. Rekomendacijos. Literatūra.

Baigiamojo darbo pavadinimas: Valstybės tarnautojų sąvoka, klasifikacija, jų administracinis teisnumas ir veiksnumas.

Baigiamajame darbe suformuluotos teoriniais aspektais nagrinėjama valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų savoką, klasifikavimas, administracinis teisnumas ir veiksnumas. Pirmoje šio darbo dalyje išnagrinėti valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų teisiniai statuso ypatumai, valstybės tarnybos klasifikacija ir darbo modeliai. Išskirtos valstybės tarnautojų sąvokos, pareigybės ir jų lygiai, valstybės tarnautojų klasifikacija. Antoje dalyje nagrinėjama valstybės tarnybos ir Trečioje dalyje atliktas lyginamasis metodas, išskiriant valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartį panašumus ir trūkumus.

Raktiniai žodžiai: valstybės tarnyba, valstybės tarnautojas, klasifikavimas, administracinis teisnumas ir veiksnumas.

Title of Final Thesis: Public service employees’ concept, its classification and administrative illegitimacy, and legitimacy this final thesis theoretical aspects were analysed such as public service and public service employees’ concept, its classification, administrative illegitimacy, and legitimacy. In the first part of this work examines the legal peculiarities of the civil service and civil servants, the classification of civil service and work patterns. The concept of civil servants, positions and their levels, classification of civil servants are distinguished. The second part examines the administrative legitimacy and capacity of the civil service and civil servants. In the third part done analyse these aspects a causal-comparative research method has been chosen, where comparing public service employees and employees working by a contract. The study shows the advantageous and disadvantageous of employees working by a contract and public service employees.

3. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS LYGINAMOJI ANALIZĖ30

Baigiamojo darbo objektas - valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų sąvoka, klasifikacija, jų administracinis teisnumas ir veiksnumas.

Baigiamojo darbo tikslas – atskleisti valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo sąvokas, jų ryšį tarpusavyje bei teisinius aspektus.

Kalbant apie įvairių šalių valstybės tarnybos sampratas, įvairios valstybės laikosi skirtingų požiūrių, kuriuos lemia šalies valstybės koncepciją, jų teisinę sistemą bei jos istoriją. Valstybės tarnyba plačiau apibrėžiama Austrijoje, Danijoje, Prancuzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Liuksemburge, Švedijoje ir kitose šalyse. Šiose šalyse ji dažnai vadinama viešąją tarnyba. Daugumoje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje, valstybės tarnyba apibrėžiama siauriau ir apima tik asmenis, atliekančius viešojo administravimo funkcijas. Taigi šiose šalyse tik viešojo administravimo specialistai profesionalai, turintys administracinių valstybės įgaliojimų, turi valstybės tarnautojo statusą (Palidauskaitė J., 2006, p. 16-26). Siauresnės valstybės tarnybos sampratos yra laikomasi Belgijoje, Airijoje, Olandijoje, Bulgarijoje, Čekijos Respublikoje, Latvijoje, Estijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir t.t. (Adomonis 2008, p. 12).

Lietuvoje pertvarka vyko nuo pirmųjų nepriklausomybės dienų, bet valstybės modelis imtas kurti tik nuo 1995 m., kai buvo priimtas Valdininkų įstatymas. Anot J. Palidauskaitės, jis išlaikė sovietinės nomenklatūros dvasią, nes pavadinime ir tekste vartojamas terminas „valdininkas“ reiškė valdymo ir reguliavimo iš aukščiau idėją, o ne tarnybos visuomenei nuostatas (Palidauskaitė J., 2006, p. 95). Suprantama tai, kad naujai besiformuojanti Lietuvos valstybės tarnyba turėjo būti sukurta kitokiais principais. Reikia pažymėti tai, kad valstybės tarnybos raida po 1990 m., yra skirstoma į penkis etapus – laikotarpius. Pirmasis laikotarpis būtų iki 1995 m., antrasis laikotarpis nuo 1995 iki 1999 m., trečiasis laikotarpis nuo 1999 iki 2002 m., 2002 iki 2008 m., ir paskutinis penktasis laikotarpis nuo 2008 iki dabar bandant reformuoti valstybės tarnybą. Toks skirstymas parodo valstybės tarnybos pokyčius ir pastangas bandant ją tobulinti bei reformuoti (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, TAR 1992, Nr. VIII-1316).