Verslo pirkimas Lietuvoje
Analizuojat M&A rinką iš pasaulinės praktikos matome, kad beveik 86% visų išsivysčiusių šalių dalyviai naudojamas šios verslo plėtros modelis, ir mūsų šalies rinkos dalyviai nėra išskirtiniai, tačiau, kodėl ši veikla Lietuvoje ne vystosi taip sparčiai kaip užsienyje? Taigi, remiantis akademine literatūra, bei moksliniais straipsniais, bandysiu išsiaiškinti susijungimo ir įsigijimo rinkos ypatumus mūsų šalyje.
Darbo tikslas: Šio darbo tikslas yra įsiaiškinti susijungimo ir įsigijimo rinkos ypatumus Lietuvoje
Darbo objektas: Verslo įsigijimo rinka, kaip verslo plėtros veiksis, Lietuvoje
Darbo metodika: darbo metu buvo išanalizuota mokslinė literatūra, apžvelgti verslo naujienų internetiniai portalai, tai pat pasinaudota finansines asociacijos pateiktomis išvadomis dėl M&A plėtros Lietuvoje.
Verslas reikalauja daug laiko ir energijos, verčia imtis finansinės ir socialinės atsakomybės, tačiau tai procesas kuris duoda piniginių pajamų ir nemažo asmeninio pasitenkinimo pasiektais rezultatais. Dėka verslininkystės šalyje kuriamos darbo vietos, pritraukiamos investicijos, įmonės gali sėkmingiau save realizuoti, mokami mokesčiai valstybės ir savivaldybės biudžetams. Verslo plėtra lemia rinkos ekonomikos konkurencingumą, augimą bei padeda išspręsti užimtumo problemas, tai pagrindine finansų sistemos veiklos grandis. Naujų įmonių steigimas ir jų veiklos skatinimas yra šalies ekonomikos augimo pagrindas. Visuotinai pripažįstama, jog be verslo rinkos ekonomikos sistema neegzistuotu.
Verslo įsigijimo ir susijungimo istorinės ištakos
Daugelis žmonių turėdami tikslą gerai užsidirbti, anksčiau ar vėliau prieina prie būtinybės pradėti savo verslą. Tačiau tokios finansinės laisvės link, naujas verslininkas susiduria su kliūčių ruožu. Kaip jau matėme naujo verslo įsteigimas, tai rizikingas dalykas, neretai prireikia investuoti didelę sumą pinigų į tai kas galu gale galės nerealizuoti. Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau taikomi nauji verslo įmonių organizavimo būdai, tai galimybe ne steigti nauja įmonė, bet įsigyti jau veikiančia struktūrą. Tai pat, neretai verslininkai, turėdami tikslą praplėsti savo rinkos dalį bei padidinti vartotojų skaičių, įsigyją naują verslą, tam geras pavyzdys galėtu būti Procter & Gamble kompaniją kuri 2005 metais įsigijo Gillette kompaniją, siekdama praplėsti savo vartotojų produktų ribas. Taigi kas tai yra ir kodėl žmonės parduoda legalų bei pelningą verslą ? Kodėl vienos įmonės nori parsiduoti, o kitos jas įsigyti? Dėl kokių priežasčių M&A tampa vis populiaresne?
Kaip jau buvo minėta šiuolaikinėje konkurencinėje aplinkoje augimas yra esminis kriterijus bet kuriai verslo organizacijai siekiant išlikti rinkoje. Mokslinėje literatūroje įvardinami du pagrindiniai įmonės augimo būdai:
augimas iš vidaus (organišku augimu);
išorinis augimas( neorganiškas augimas).
Augimas iš vidaus yra lėtas procesas, dažniausiai tai yra te atvijai, kai įmonė savo veiklos sritį plečia didindama jau gaminamų produktų gamybą ir pardavimus arba gamindama naujus produktus bei įeidama į naujas rinkas. Šis būdas gali būti neefektyvus, jeigu įmonė siekia pasinaudoti galimybe, kurios konkurencinis pranašumas yra trumpalaikis. Įmonės, kurios siekia greičiau įgyvendinti savo konkurencinius tikslus gali susijungti arba įsigyti reikiamus resursus. Tuo atveju kai įmonės plečiasi susijungdamos ar įsigydamos kitas įmonės, laikoma, kad įmonės auga neorganiškai. Kompanijų susiliejimai, susijungimai, konsolidacija, perėmimai, įsigijimai užtikrina neorganišką kompanijos augimą. Nors ir egzistuoja išimčių dauguma atvejų augimas, kuris pasiekimas per susijungimas ir įsigijimas, yra žymiai greitesnis nei per vidines priemones. Šiais laikas šis kompanijų neorganiškas augimas yra žinomas kaip įmonių susijungimų ir įsigijimų (angl. mergers and acquisitions M&A) veikla ir taikoma verslo organizacijos plėtros tikslais[6].
Taigi iš kur atsirado įmonės neorganiškas augimas, bei kodėl jis tapo toks populiarus šiuolaikinėje globalioje ekonomikoje? Daugelis autorių išskiria penkias pagrindinės bangas, sąlygojančias tokią organizacijos verslo plėtotę istorijoje.
Pirmoji susijungimų suaktyvėjimo banga vyko dvidešimto amžiaus pradžioje apytikslei tai buvo 1897–1904 metai šios bangos metu vyko konsolidacija visose pagrindinėse pramonėse. Kampanijas bei organizacijas jungdavo monopoliniais tikslais. Antroji banga prasidėjo nuo 1916-1929 metų, kai matote tai buvo laikotarpis po pirmojo pasaulinio karo, kai ekonomika ėmė kilti ir rinkoje atsirado daug investicinio kapitalo, todėl įmonės pradėjo jungtis į holdingus, kuriems priklausė ir kitos įmonės gaminančios patį produktą. Toks susijungimas paskatino oligopolijos kūrimąsi bei piktnaudžiavimą rinką. Šio laikotarpio pabaigoje valstybės buvo priverstos apriboti tokios oligopolijos veikla. Ekonomikos pakilimas 1960 metais vyko kartu su pirmųjų konglomeratų kūrimusi – tai buvo visiškai skirtingų verslo veiklų susijungimai vardan diversifikacijos ir konkurencinio pranašumo pasiekimo. Nepaisant griežtos ir nepasitikinčios politinis aplinkos, šiuo periodu vyko intensyviausi istorijoje įmonių jungimosi procesai. Iš tiesų, dėl griežtų įstatymų, įmones su reikalingais finansiniais ištekliais ir norinčios plėstis, neturėjo jokios kitos išeities, išskyrus jungtis į konglomeratą Kai antrojoje septintojo dešimtmečio pusėje ėmė ryškuti neigiami konglomeratų rezultatai, prasidėjo aktyvus priešiškų perėmimų periodas. Įmonių elgesys darosi vis agresyvesnis, ypač su potencialiomis perimti įmonėmis. Puolamos įmones, savo ruožtu, ėmė vis drąsiau ir drąsiau gintis. 1980 metais rinkoje susijungimai ir įsigijimai buvo naudojami kaip būdas perimti kitas įmones, kurios veikė prasčiau nei optimaliai. Šis periodas žinomas kaip „Susijungimų manija” su daugybe priešiškų perėmimų. Taigi, ši ketvirtoji banga, veikusi nuo 1970 iki 1980 metų labiausiai įsiminė grobikiškais perimamais, perėjūnais iš vienos įmones. Paskutinė, tai yra penktoji banga prasidėjo 20 amžiuje, apytiksliai 1990 metais, ji tesėsi iki šiol. Ši banga ekonomikoje įgavo „Mergamerger“ pavadinimą dėl labai didėlių sandėrių, tai pat šio laikotarpio eigoje atsirado skirtingos susijungimų rūšys bei tendencijos. Tipinis modelis, kuris vis labiau ryškėja, yra viena iš susijungimo formų, kuriai vadovaujama pagal korporatyvinę strategiją. Susijungimai daugiausiai draugiški, derybose suderinami bendri verslo interesai ir suplanuojamas veiksmų planas, o susijungusios įmonės tampa augimo ir pokyčių varikliais[11].
