Viešųjų e paslaugų teikimo internetinės svetainės kokybės vertinimas

Įvadas. Internetinės svetainės kokybės vertinimo teoriniai aspektai. Viešųjų paslaugų teikimas per internetinę svetainę. Interneto svetainės kokybė. Interneto svetainės kokybę lemiantys veiksniai. Interneto svetainių kokybės vertinimo metodika. Interneto svetainės kokybės vertinimo kriterijai. Gamtos ir ekologijos VEP interneto svetainės kokybės vertinimas. Lietuvos vartotojų e. prekybos interneto svetainių kokybės suvokimo veiksniai. Aplinkos ministerijos internetinės svetainės aprašymas. Internetinės svetainės atitikimo bendriesiems reikalavimams tyrimas. Išvados. Literatūros sąrašas.

Pasaulyje vis sparčiau plinta IT, tai lėmė viešųjų paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę. Viešosios e.paslaugos teikia vartotojams viešą informaciją, skatina institucijų bendradarbiavimą, didina viešosios veiklos skaidrumą, kad ji būtų kuo aiškesnė ir suprantamesnė. Pagrindė viešųjų e.paslaugų savybė yra prieinamumas visą parą, septynias dienas per savaitę.

Augant poreikiui naudotis viešosiomis e.paslaugomis, vartotojai tikisi patogiai ir operatyviai gauti reikiamą informaciją ir paslaugą. Dėl konkurencinio pranašumo yra svarbu įvertinti internetinės svetainės kokybę

Taikant vertinimo kriterijus yra nustatoma kokiame lygyje yra teikiama viešoji e.paslauga ir tai suteikia galimybę didinti e.paslaugų teikimo efektyvumą.

Tyrimo objektas: Aplinkos ministerijos internetinės svetainės vertinimas

Tikslas: Įvertinti gamtos ir ekologijos internetinės svetainės kokybę ir pateikti siūlymus tobulinti.

E. paslauga apima elementų visumą, kuri teikia naudą jos naudotojui. Yra išskiriami pagrindiniai teikiamos paslaugos elementai:

Žmogiškieji ištekliai - tai paslaugos naudotojai ir jos tiekėjai.

Procesai - konkrečios veiksmų sekos, kurių yra laikomasi teikiant paslaugą.

Sudaryta autoriaus remiantis Elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų ir jų naudojimo tyrimu, 2012

Kaip matome iš aukščiau pateiktų lentelių labiau yra išvystytos verslo subjektams teikiamos paslaugos. Tai yprasta, nes verslui dažniau tenka naudotis viešosiomis e.paslaugomis nei gyventojams.

Šiandien, kai viešososios paslaugos teikiamos internetu, piliečiai ir verslo subjektai lengviau ir patogiau prieina prie juos dominančios visuomeninio sektoriaus informacijos, t.y 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę gali gauti viešąsias paslaugas ar atlikti kitas norimas operacijas (Milė, Junevičius, 2013). IT teikiama nauda viešojo sektorias institucijoms ir piliečiams yra akivaizdi, būtent dėl jau minėtų privalumų šios paslaugos tampa daug patrauklesnės. E.paslaugų viešojo administravimo institucijose teikimo mechanizmo kūrimas reikalauja modernių ir atitinkamų orgnizacinių struktūrinių pakeitimų, valsybės tarnautojų žinių ir kompetencijos informacinių technologijų srityse, todėl ji tampa aktuali ir pakankamai nauja (Limba, 2009). Elektroninės valdžios paslaugų pakopų modeliais yra siekama tobulinti viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę procesus, didinti viešųjų paslaugų teikimo efektyvumą.

Informacijos viešinimas. Internete yra teikiama informacija apie instituciją, teikiamas paslaugas.

Sąveika. Šioje modelio pakopoje vartotojui yra suteikiama galimybė naudotis institucijų duomenų baze, atliekama smulki paieška ir duomenų filtravimas.

Informacijos dalijimasis tarp institucijų. Šiame modelio lygmenyje yra akcentuojamas institucijų keitimasis informacija. Įvairios viešojo administravimo institucijos pasidalija tarpusavyje tam tikru kiekiu informacijos, kuris yra susijęs su besikreipiančio asmens pageidaujama paslauga. Pageidaujant gauti kitos institucijos disponuojamos informacijos, reikia identifikuoti pirminę instituciją informacinėje sistemoje, siekiant užtikrinti tinkamą informacijos perdavimą ir platinimą (Limba, 2009). Vertinant 1 ir 2 pakopas, jos yra pakankamai lengvai integruojamos į viešojo sektoriaus informacines sistemas, nes teikiamos paprasčiau sukuriamos elektroninės valdžios paslaugos todėl galime eigti, jog paslauga yra suteikiama tik dalinai, ko nebūtų galima pasakyti apie 3 ir 4 pakopas. Jų integravimui reikalingi gerokai sudėtingesni technologiniai ir ypač institucijos administracinio – funkcinio pertvarkymo sprendimai. Siekiant integruoti 3 pakopą reikia nustatyti asmens tapatybę institucijos kompiuterinėje sistemoje. 4 pakopa integruojama sukuriant įvairių lygių viešojo sektoriaus bendrą pasikeitimo duomenimis sistemą.

Sąveika. Suteikiama galimybė ieškoti informacijos institucijos kompiuterinėse duomenų bazėse, gauti dokumentų formas, susijusias su teikiamomis institucijos paslaugomis, taip pat užsisakyti naujienlaiškį.

Tranksakcijos. Priimama ir perduodama privati informacija. Tam būtina identifi kuoti asmenį, kad informacija apie jį būtų naudojama tiksliai pagal paskirtį.

Modelis buvo sukurtas remiantis ilgamete Jungtinių Amerikos Valstijų elektroninės valdžios patirtimi. Mokslininkai išskyrė 4 lymenis: