2007-2013 m. ES struktūrinės paramos administravimas Lietuvoje

Lietuvos pasiruošimas struktūriniams fondams. Paraiškų vertinimas. Santrauka. Darbo tema 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos administravimas Lietuvoje. Summary.

Temos aktualumas. Europos Sąjungos Struktūrinio finansavimo svarbiausia paskirtis – nuoseklus ir efektyvus socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimas. Netolygus Lietuvos, žinoma ir kitų Europos Sąjungos šalių ir jų regionų, išsivystymas aiškiai juntamas. Nors tiek 2004-2006 metų programavimo laikotarpiu, tiek 2007-2013 metų laikotarpiu Lietuvai skiriamas labai didelis struktūrinių fondų finansavimas, tačiau lėšų pasiskirstymas tarp apskričių yra pakankamai netolygus, be to skiriamas finansavimas dažnai yra didesnis didiesiems Lietuvos miestams, o regionai, kuriuose jaučiama socialinė ir ekonominė atskirtis, gauna neproporcingai mažesnį finansavimą. Nepakankamai aišku, ar sudėtingi Europos Sąjungos struktūrinio finansavimo principai, administravimo modeliai apsunkina Lietuvos galimybes įsisavinti skiriamą paramą. Svarbus įgyvendinančiųjų institucijų vaidmuo šiame procese, kadangi jos tiesiogiai dirba su projektų vykdytojais, užtikrinant tinkamą lėšų įsisavinimą ir pagalbą visais projekto ėgyvendinimo etapais. Veiksniai, turintys įtakos Europos Sąjungos struktūrinės paramos įsisavinimui įgyvendinančiųjų agentūrų lygmeniu nėra pakankamai analizuoti.

Tyrimo objektas - Europos Sąjungos struktūrinių fondai ir jų administravimas Lietuvoje, mažinant Lietuvos regioninius netolydumus.

Tikslas ir uždaviniai. Pagrindinis magistro darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos Struktūrinės paramos 2007-2013 m. administravimą Lietuvoje, atlikti lėšų pasiskirstymo pagal apskritis vertinimą, ir ištirti veiksnius, turinčius įtakos Europos Sąjungos struktūrinės paramos įsisavinimo skatininimui įgyvendinančiųjų institucijų lygmeniu.

Atlikti Europos Sjungos struktūrinių fondų finansavimo Lietuvoje tyrimų ir studijų apžvalgą, bei atlikti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo vertinimą pagal Lietuvos apskritis.

Struktūrinio ekspertų interviu pagalba iškelti veiksnius, turinčius įtakos Europos Sąjungos struktūrinės paramos įsisavinimo skatinimui įgyvendinančiųjų agentūrų lygmeniu ir anketinės apklausos pagalba atlikti šių veiksnių įgyvendinamumo tyrima;

Tyrimo metodai. Pagrindinisai šiame darbe naudojami metodai yra sisteminė 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo analizė, lyginamoji statistinė analizė, stuktūrinis ES struktūrinę paramą administruojančių įgyvendinančiųjų institucijų interviu, ES struktūrinę paramą administruojančių įgyvendinančiųjų institucijų apklausa, apklausos rezultatų aprašomosios statistikos analizė.

Darbo struktūra. Darbo struktūra atitinka tyrimo uždavius. Darbas susideda iš trijų dalių: pirmoje dalyje analizuojami ES struktūriniai fondai ir jų administravimo sistema; antrojoje dalyje apibendrinami Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo Lietuvoje tyrimai ir studijos, bei atliekamas Europos Sąjungos strutūrinių fondų finansavimo vertinimas pagal Lietuvos apskritis, trečiojoje dalyje yra nagrinėjami veiksniai, turintys įtakos Europos Sąjungos struktūrinės paramos įsisavinimo skatinimui įgyvendinančiųjų institucijų lygmeniu – aprašomas tyrimo instumentarijus bei pateikiami ekspertų struktūrinio interviu ir agentūrų darbuotojų apklausos rezultatai.

Europos Sąjungos struktūrinė parama skirta nuosekliai mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp įvairių Europos Sąjungos šalių narių ar atskirų regionų. Esminės ES struktūrinės paramos vertybės yra „solidarumas“ (paramos tikslas - pagalba palyginti ekonomiškai ir socialiai skurdesnius regionus su ES vidurkiu) ir „sanglauda“ (pajamų ir turtinių skirtumų tarp skurdesnių ir turtingesnių regionų mažinimas, kuris yra naudingas abipusiai). Šios politikos finansavimas iš ES biudžeto užima apytiksliai 1/3 biudžeto.

Struktūrinių fondų finansavimas, teikiamas BPD pagrindu, suteikia daug platesnes finansavimo galimybes, negu Phare SES programa.

Finansuotinas gali būti bet kuris projektas, kuriuo tikslas atitinka BPD apibrėžtus prioritetus ir priemones. Kitaip sakant, Struktūriniai fondai suteikia galimybę gauti papildomas lėšas tęsti socialinės - ekonominės plėtros veiksmus, jeigu valstybei, savivaldybei arba kitam projekto iniciatoriui nepakanka savo lėšų. Finansinė parama turėtų būti planuojama papildomai, prie savo įprastos veiklos ir biudžeto strateginio plano sudarymo metu, ir prisidėti prie nacionalinio finansavimo. Projektus, pateiktus finansavimui gauti, vertina ir atrinkinėja specialios įstaigos ir tam tikslui sudarytos komisijos.