Analizinės chemijos laboratoriniai darbai
Analizinė chemija nagrinėja medžiagų cheminės sudėties tyrimo metodus ir jų tobulinimo galimybes. Šio mokslo pagrindas yra bendrosios chemijos dėsniai. Analizinės chemijos objektas - įvairios cheminių medžiagų ir jų mišinių identifikavimas, jų cheminių ir fizikinių savybių narinėjimas.
Cheminės medžiagos analizė gali būti kiekybinė ir kokybinė. Kokybinės analizės metu nagrinėjama tiriamojo junginio sudėtinės dalys ir komponentai – jonai ar elementai ir kita. Kiekybinės analizės metu nustatoma kokiais kiekiais (koncentracija, masė) tiriamąją medžiagą sudaro atskiri elementai arba jonai.
Analizuojant įvairias nežinomas chemines medžiagas arba jų mišinius, visuomet pirmiausia atliekama kokybinė analizė, nuo kurios rezultatų priklauso metodo pasirinkimas kiekybiniams nustatymams.
Cheminė analizė plačiai naudojama pramonėje gamybos procesų kontrolei bei išleidžiamos produkcijos kokybei nustatyti. Ja remiantis išaiškinami ir ištiriami gamtiniai žaliavų šaltiniai. Ypač didelis cheminės analizės pritaikymas ir svarbus vaidmuo yra tiksliuosiuose gamtos moksluose: biologijoje, medicinoje, geologijoje, metalurgijoje, technologijoje ir kitur. Medžiagų sudėčiai nustatyti naudojami cheminiai, fizikiniai ir cheminiai – fizikiniai metodai. Pagal proceso pobūdį ir nustatomą medžiagos parametrą metodai skirstomi į: cheminius, elektrocheminius, spektrinius, radiocheminius ir radiometrinius. Plačiau apie tai galima susipažinti specialioje literatūroje, pvz.: D.Mickevičius Cheminė analizė, I ir II dalys.
Cheminiai metodai pagrįsti įvairiomis reakcijomis, kurias atliekant galima nustatyti tiriamojoje medžiagoje esančius elementus ar jonus bei jų savybes,- t.y. šie metodai pagrįsti atomų, molekulių, jonų tarpusavio chemine sąveika. Fizikiniai metodai pagrįsti medžiagos tyrimu, naudojantis jos fizikinėmis savybėmis, pvz.: laidumu, varža, optinį tankį ir daugeliu kitų.
Atsižvelgiant į reakcijai paimtos medžiagos kiekį ir atlikimo techniką, kokybinės analizės metodai skirstomi į makro-, pusiau-mikro, mikro ir ultramikro metodus.
Seniausias yra makro metodas. Pilnai analizei imamas 1 gramas kietos medžiagos, keli ar keliolika mililitrų tirpalo, atskiros reakcijos atliekamos naudojant vidutinio dydžio mėgintuvėlius, imant po kelis mililitrus tirpalo. Pilnai mikro analizei imama apie 50 miligramų medžiagos arba 20-30 lašų tirpalo.
- Microsoft Word 79 KB
- 2012 m.
- 39 puslapiai (12791 žodžiai)
- Chemijavisiems
-
