Ar pilietiškumas jau pamirštas šiuolaikinėje visuomenėje?

Ar pilietiškumas jau pamirštas šiuolaikinėje visuomenėje? J. Radvanas, K. Donelaitis, Just. Marcinkevičius.

Mano suvokimu, šis klausimas yra labai sudėtingas, nes dabartiniame pasaulyje yra labai daug įvairių žmonių ir įvairių nuomonių. Daugelis asmenų mano esą Lietuvos piliečiai. Jie tai patvirtina savo gražiais darbais, aktyvia visuomenine veikla. Dažnas dalyvauja pilietinėse akcijose, eina į rinkimus balsuoti, laikosi valstybės įstatymų. Visai neseniai, prieš dvidešimt penkerius metus, mūsų tėvai labai gausiai dalyvavo pilietinėse akcijose dėl Lietuvos nepriklausomybės, kai kurie net paaukojo gyvybes už gimtojo krašto laisvę. Tačiau yra daug žmonių, kuriems nerūpi krašto gerovė. Jie mieliau vyksta į svečias šalis pramogauti arba dirbti, o Lietuvos įvykiais beveik nesidomi. Tokie individai yra egoistai – jie gyvena tik sau, todėl ateityje jie liks vieniši.

Apie pilietiškumą kalbėjo daugelis Lietuvos kūrėjų. Pirmiausia 16 – tas amžius. Lietuvoje plinta Renesansas. Atsiranda spausdinta knyga, išleidžiamas kodifikuotas teisynas – Lietuvos Statutas, susikryžiuoja reformacija ir kontrreformacija, steigiamos mokyklos. Klesti bajorijos luomo kultūra, su savo tradicijom, laisvėm, teisėm ir savotišku supratimu apie pilietinę visuomenę bei pilietiškumą. Tiesą sakant, pilietiškumas dar nebuvo visiškai susiformavęs, dar tik vyko kristalizacijos procesai. Gyvavo vadinamasis valstybinis pilietiškumas, susietas su patriotiškumu. Būtent tokį pilietiškumą, nulemtą to meto istorinių sąlygų ir laikmečio specifikos, matome Radvano poemoje „Radviliada“. Tai vienas žymiausių XVI-to amžiaus kūrinių, tikras lotynų kalba parašytas herojinis epas.