Asmeniai finansai: esmė ir svarba šalies ekonomikai

Įvadas. Asmeninių finansų apibrėžimas. Asmeninių finansų valdymas ir jo esmė. Asmeninių finansų valdymas. Asmeninių finansų valdymo esmė. Finansinio raštingumo esmė. Asmeninių finansų įtaka ir svarba šalies ekonomikai. Išvados. Literatūra. Priedai.

Taigi, vieno apibrėžimo kas yra asmeniniai finansai nėra, kiekvienas suprantame asmeninių finansų sampratą savaip, kadangi kiekvieno asmens finansiniai tikslai skiasi priklausomai nuo individualių aplinkybių, požiūrio, poreikių.

Trumpalaikių ir ilgalaikių finansinių planų formavimas bei jų realizavimas;

Racionalus turto paskirstymas, atsižvelgiant į turimą ar sukauptą finansinį turtą.

O pagal J. Činauskaitės Cetiner (2011) asmeninių finansų valdymas yra būdas kurti finansinę gerovę. Anot Jurevičienės (2010) asmeninių finansų elementai, apima: išlaidų kontrolę; rizikos valdymą per draudimą; įsipareigojimų valdymą, susijusį su kreditais; pensijų planavimą, įskaitant privačių pensijų kaupimą; mokesčių tvarkymą, įskaitant mokesčių lengvatas; turto valdymą, kuris apima investavimą ir kitus aspektus; pajamų didinimą.

Vadinasi, asmeninių finansų valdymo tikslas – nuolat turėti pakankamai lėšų dabartiniams poreikiams, artėjančiai ateičiai bei neatidėliotinoms situacijoms. Kitaip tariant, svarbu kaupti atsargas pelningesniais laikotarpiais, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir tvirtą padėtį, kai pajamos gali pasidaryti nebepakankamos.

Šioje schemoje rodyklės atskleidžia tam tikras funkcijas ir ryšį su turimais finansiniais ištekliais. Pinigų gavimas didina, o išleidimas mažina pinigų kiekį. Skolinimasis padidina pinigus pinigų gavimo metu, o po tam tikro laiko pamažina pinigų kiekį, mokant palūkanas ir grąžinant paskolą. Investavimas daro atvirkščiai iš pradžių sumažina turimų pinigų kiekį, bet veliau tie pinigai sugrįžta su kaupu, jei sėkmingai investuota. Toks pinigų judėjimas ir pinigų srautų derinimas tarnauja konkrečiam tikslui, kuriuo siekiama suderinti įvairius finansų sistemos elementus. Taigi, sėkmingas asmeninių finansų valdymas yra kelias į finansinę gerovę, apimantį pajamų valdymą, taupymą, investavimą ir gebėjimą adekvačiai reaguoti į ekonominės aplinkos pokyčius.

Nuo individo finansinio raštingumo priklauso namų ūkio finansai, todėl labai svarbu, bent kiek suprasti ir žinoti apie finansinį raštingumą. Visų pirma, finansinis raštingumas – tai žinios ir supratimas apie finansus ir finansines rizikas, gebėjimai, motyvacija ir pasitikėjimas savimi taikyti šias žinias ir supratimą, siekiant priimti įvairiuose finansiniuose kontekstuose veiksmingus sprendimus, didinti asmens ir visuomenės finansinę gerovę ir dalyvauti ekonominiame gyvenime. (Dukynaitė ir Valavičienė, 2018). Finansinis raštingumas reikalingas priimant sprendimus susijusius su asmeniniais finansais, pavyzdžiui taupant studijoms ar būstui. Tačiau tik finansiškai raštingas žmogus sugebės priimti sprendimus pasikliaujant ne savo emocijomis, o turimomis žiniomis ir taupymo informacija. (Karaliūtė ir Černiauskaitė, 2020).

Finansinio raštingumo vertinimą reikia atskirai pritaikyti kiekvienai šaliai, taip pat dar galima skaidyti į individualius pogrupius, tokius kaip: amžius, lytis, turimos ir gaunamos lėšos, rizikos toleravimas, bendras požiūris į finansinį apsirūpinimą ir t.t. Pasauliniu mastu tik 1 iš 3 suaugusių žmonių supranta pagrindines finansines sąvokas, kas aiškiai parodo, kad milijardai žmonių nėra pasiruošę tinkamai priimti sprendimų greitai besikeičiančioje finansų srityje (Lusardi ir Oggero, 2017). Dauguma rašytojų sutaria, jog finansinis raštingumas yra esminis, būtinas ir nepakeičiamas įgūdis, kurį žmogus turėtų įgyti kuo ankstesniame amžiuje.