Ausies anatomija ir fiziologija, diagnostiniai įrenginiai

Įvadas. Ausies anatomija ir fiziologija. Ausies sandara. Klausos nervas ir centrai. Klausos neuropsichologija. Klausos fizika. Garso recepsija ir jutimas. Klausos sutrikimai. Pagrindiniai klausos sutrikimai. Klausos sutrikimų priežastys. Ausies diagnostiniai įrenginiai ir protezai. Audiometrija. Audiometrai. Diagnostinis audiometras AT. Subjektyvinis audiometras AC. Objektyvinis audiometras AUDIO. Klausos aparatai. Įausiniai klausos aparatai (ITEKanaliniai klausos aparatai (CICGarsiakalbis ausies kanale (RICUžausiniai klausos aparatai (BTEKochleariniai implantai. Išvados. Literatūros sąrašas.

Darbo tikslas: susipažinti su ausies anatomija ir fiziologija bei išanalizuoti klausos sutrikimus ir jų gydymo prietaisus.

Išorinė klausomoji landa nuo kaušelio eina iki būgnelio. Išorinė kanalo dalis – kremzlinė, tai kaušelio kremzlės tęsinys. Vidinė kanalo dalis – kaulinė, tai bendravardis smilkinkaulio kanalas. Kaulinės ir kremzlinės dalių susijungimo vietoje landa susiaurėja ir sudaro sąsmauką. Landos spindis yra ovalus. Landa sudaro kelis S formos linkius horizontalioje ir vertikalioje plokštumose.[2]

Būgninė ertmė užima smilkinkaulio piramidės pamato sritį tarp išorinės klausomosios landos ir vidinės ausies. Būgninės ertmės sienos yra asimetrinės ir nelygios. Plėvinę (lateralinę) sieną sudaro būgnelis ir jį supanti kaulinė landos dalis (į apačią ir į viršų nuo būgnelio).[3]

Būgnelis skiria išorinę klausomąją landą nuo būgninės ertmės. Jis yra labai plonas ir prasišviečia. Būgnelis yra ovalus, o plokštuma jo yra įstriža. Jis su landos ašimi sudaro apie 55 laipsnių kampą, atvirą į išorę. Dėl įstrižos būgnelio padėties priekinė ir apatinė jo dalys yra giliau negu užpakalinė ir viršutinė. Trys ketvirtadaliai būgnelio turi kremzlinį jungiamojo audinio žiedą, kuris lanku supa išorinės landos kraštą ties būgnine ertme. Ši būgnelio dalis vadinama įtemptąja dalimi. Mažesnioji būgnelio dalis su smilkinkaulio žvynine dalimi jungiasi neįsitempdama, todėl ji vadinama palaidąja dalimi, arba Šrapnelio plėve.[3]

Įtemptąją būgnelio dalį sudaro trys sluoksniai: išorinis – nuo landos einantis plonas epidermio sluoksnis, vidurinis – jungiamojo audinio sluoksnis, susidedantis iš spindulinių ir skritulinių skaidulų ir vidinis – gleivinės sluoksnis. Šrapnelio plėvė yra plonesnė, nes ją sudaro tik išorinis ir vidinis sluoksniai.[3]

Maždaug centre būgnelis yra įgaubtas į būgninės ertmės vidų. Labiausiai įdubusi vieta vadinama būgnelio bamba. Į būgnelį yra įaugusi plaktuko rankena. Jos apatinis galas remiasi į būgnelio centrą. Iš čia ji eina į priekį ir į viršų, kur yra lateralinė plaktuko atauga. Nuo šios ataugos būgnelio kraštų link nutįsta priekinė ir užpakalinė plaktukinės raukšlės. Jos skiria įtemptąją būgnelio dalį nuo palaidosios. Stoginė siena skiria būgninę ertmę nuo vidurinės kaukolės duobės, o labirintinė (medialinė) siena skiria vidurinę ausį nuo vidinės. Jos centre į būgninę ertmę išsikiša kyšulys, kurį sudaro sraigės pamatinės spiralės dalis. Jos viršuje yra ovalios formos prieangio langelis. Jį dengia kilpos pamatas, prisitvirtinęs prie langelio kraštų žiediniu raiščiu. Žemiau kyšulio tam tikroje nišoje yra apvalus langelis. Jį dengia antrinis būgnelis. Virš prieangio langelio kauliniame kanale eina veido nervas.[3]

Speninė (užpakalinė) siena skiria būgninę ertmę nuo speninės ataugos. Tai pati plačiausia būgninės ertmės siena. Mieginė (priekinė) siena skiria būgninę ertmę nuo miego arterijos kanalo. Didelę jos dalį užima klausomojo vamzdžio anga. Viršutinėje jos dalyje yra plyšys, pro kurį išlenda būgnelio tempiamojo raumens sausgyslė ir prisitvirtina prie plaktuko rankenėlės.