Austrijos apskaitos sistema

Įmonės valdyba privalo pateikti auditoriui finansines ataskaitas ir valdymo ataskaitas. Taip pat įmonės valdyba privalo leisti auditoriui patikrinti buhalterines knygas, turto ir įsipareigojimų dokumentus. Auditorius taip pat gali paprašyti visų įrodymų, susijusių su finansinių ataskaitų straipsniais, norėdamas atlikti išsamų auditą įmonėje. Auditorius, patikrinęs finansines ataskaitas, išvadas pateikia raštu. Išvadose turi būti nurodyta, ar finansinės ataskaitos, vadovybės ataskaitos, konsoliduotos finansinės ataskaitos atitinka įstatymų nuostatas, ar įmonės vadovai auditoriui pateikė visą reikalingą informaciją ir įrodymus. Jei auditorius nustato bet kokius faktus, kurie galėtų kelti pavojų įmonės gebėjimui toliau tęsti veiklą, turi nedelsiant apie juos pranešti. Be to, auditorius privalo pranešti apie bet kokius reikšmingus trūkumus vidaus apskaitos proceso kontrolėje. Audito ataskaitoje pasirašo auditorius, stebėtojų tarybos nariai ir atstovas, turintis teisinį išsilavinimą.

Audito trūkumai. Remiantis rizikos analize, finansinių ataskaitų auditas ne visada yra tikslus, nes išlieka rizika, kad finansinėse ataskaitose gali būti klaidų. Šios klaidos gali būti tyčinės arba netyčinės. Pastebėjus tyčines klaidas reikia nedelsiant pradėti išsamų tyrimą dėl įmonės veiklos. Problema, kad finansinių ataskaitų klastojimas ne visada pastebimas.

Finansinių ataskaitų auditas nėra finansų valdymo auditas. Klaidos finansų valdyme atsispindi finansinėse ataskaitose, tačiau tai nėra auditoriaus pareiga nagrinėti ar verslo sprendimai buvo teisingi, ar finansų valdymas atitinka tam tikrus principus, auditoriaus pareiga nustatyti, ar verslo sandoriai teisingai įtraukti į finansines ataskaitas.

Finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimas. Auditoriams taikomos griežtos profesinio elgesio taisyklės, kurios pateisina didelį pasitikėjimą vykdant profesinę veiklą.

Nuo 2005 m. auditoriai, atliekantys finansinių ataskaitų auditą, įsipareigoja ne tik atlikti aukštos kokybės auditą, bet ir reguliariai jį peržiūrėti. Tokią auditoriaus kvalifikaciją apima nuolatinis mokymasis, kuris yra privalomas pagal įstatymą, bei įvairūs egzaminai, kurie kartą per metus įvertina auditoriaus kvalifikaciją ir žinias. Norint atlikti finansinių ataskaitų auditą reikia turėti pažymėjimą apie sėkmingą dalyvavimą audito kokybės užtikrinimo sistemoje.

Kokybiško audito procesas yra prižiūrimas Austrijos audito priežiūros institucijos, kuri yra nepriklausoma institucija.

Kaip tapti kvalifikuotu apskaitininku. Studentams, norintiems tapti kvalifikuotu apskaitininku atspirties taškas yra ekonomikos arba teisės studijos. Šiuo metu Austrijoje norint tapti apskaitininku universitete reikia mokytis mažiausiai 6 semestrus, kurie sudaro 180 kreditų. Šie kreditai turi apimti ne mažiaus kaip 800 paskaitų, trunkančių po 45 minutes šiose srityse:

Studentas, norintis tapti kvalifikuotu apskaitininku, gali pasirinkti, kurį universitetą, ar taikomųjų mokslų universitetą jam lankyti. Daugelis universitetų siūlo su darbo praktika susijusias paskaitas, seminarus, kurie tuo pačiu siejasi ir su auditu.

Stažuotės. Studentai, norintys studijų metais dirbti audito įmonėse, gali vykti į stažuotes ir įgyti praktinių žinių. Yra specialus valstybės apskaitininkų katalogas, kuriame skelbiama informacija studentams.

Profesinė patirtis. Prieš kvalifikacinį egzaminą, suteikiantį atestuoto valstybės apskaitos specialisto kvalifikacinį lygį kandidatas turi būti pabaigęs savo studijas, turėti trejų metų profesinę auditoriaus padėjėjo patirtį. Taip pat turi turėti mažiausiai dvejų metų buhalterinės apskaitos patirtį įmonėje ar organizacijoje.

Kvalifikacinis egzaminas susideda iš dviejų dalių. Viena dalis apima egzaminą raštu, o kita dalis – egzaminą žodžiu. Rašytinė egzamino dalis susideda iš penkių testų: apskaitos, audito, teisės, verslo administravimo ir mokesčių teisės. Apskaitos, audito ir teisės testai trunka 4,5 valandos, o verslo administravimo ir mokesčių teisės testas trunka 7 valandas. Egzaminas žodžiu apima šias sritis: ekonomikos principus, finansus, bankininkystę, draudimą, finansinių rizikų valdymą, apskaitos įstatymus.