Baudžiamojo įsakymo procesas

Įžanga. Teismo baudžiamojo įsakymo proceso svarba. Prokuroro vaidmuo baudžiamojo įsakymo procese. Baudžiamojo įsakymo surašymo ypatumai. Teisėjo vaidmuo baudžiamojo įsakymo procese. Garantijos įtariamajam, kaltinamajam. Teisė į gynybą. Teisė reikalauti nagrinėjimo teisme. Baudžiamojo įsakymo neskundžiamumas. Išvados. Šaltinių sąrašas.

Temos aktualumas. Kiekvienas asmuo turi teisę į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką – tokios yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatos, Lietuvoje galiojantys proceso įstatymai taip pat įpareigoja teismą operatyviai išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Tačiau dažniausiai procesas trunka ilgai. Dėl proceso ilgos trukmės apsunkinama tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo padėtis, taip pat teismo darbo krūvis yra didžiulis, o ir ilgas procesas reikalauja be galo daug lėšų.

Galima išskirti keletą iš labai svarbių ilgo baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teismuose priežasčių – bylos nagrinėjimo atidėjimai, ne visada objektyviomis aplinkybėmis pagrįstas delsimas atlikti būtinus proceso veiksmus, ilgai trunkančios teisiamojo posėdžio pertraukos. Dėl proceso greitumo principo turinio bei reikšmės suvokimo kyla abejonių ir praktikoje pastebint tendenciją sekantį teismo posėdį skelbti už 4-5 mėnesių. 2003 m. gegužės 1 dieną, įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos Baudžiamajam Kodeksui, viena iš svarbių naujovių buvo dvi savarankiškos bylų supaprastinto proceso formos – baudžiamojo įsakymo procesas ir pagreitintas procesas. Ši naujovė suteikė vilties, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmė trumpės. Šiame darbe nagrinėjama viena iš bylų supaprastinto proceso formų - baudžiamojo įsakymo procesas. Šis institutas, galiojantis jau dvylika metų, buvo labai greitai akceptuotas ir priimtas Lietuvos teismų praktikoje, pamėgtas visų proceso subjektų.

Darbo objektas – baudžiamojo įsakymo procesas.

Darbo tikslas – išanalizuoti baudžiamojo įsakymo procesą, atskleisti silpnąsias instituto puses.

Darbe taikyti metodai: Aprašomosios analizės metodas, kurį taikant buvo analizuojamas baudžiamojo įsakymo procesas, statistinis metodas– vertinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ataskaitų duomenys pirmosios instancijos teismuose, lyginamasis istorinis metodas – dabartinis baudžiamojo įsakymo procesas ir tarpukario Lietuvoje galiojusi panaši procesinė forma, teorinis metodas – literatūros apibendrinimui, apibendrinimo metodas – išvadų formulavimui.

Darbe nagrinėti šaltiniai - Lietuvos Respublikos įstatymai, mokslinė literatūra, moksliniai straipsniai, specialioji literatūra ir kiti šaltiniai.

Lietuvos baudžiamojo įsakymo procesas, kaip ir jam artimos užsienio supaprastintos baudžiamosios procesinės formos, yra paremtas koncepcija, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra įgyvendinama be bylos nagrinėjimo teisme, kur laikomasi visų baudžiamojo proceso principų ir procesinių garantijų. Baudžiamojo įsakymo procese nesant teisiamojo posėdžio labai apribojamas baudžiamojo proceso principų, pirmiausia tokių, kaip rungtyniškumas, tiesioginis įrodymų nagrinėjimas, viešumas, taikymas. Šiame procese nesilaikoma žodinio nagrinėjimo principo.

Kalbant būtent apie teismo baudžiamojo įsakymo procesą tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse, pavyzdžiui Estijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Vokietijoje galima išskirti keletą teigiamų bruožų, kurie parodo šio proceso svarbą baudžiamųjų bylų nagrinėjimo procese:

1. Trumpesnis, paprastesnis procesas reikalauja mažiau lėšų, taigi tai pigesnis procesas.

2. Šiuo atveju puikiai veikia proceso greitumo principas – nuo nusikalstamos veikos padarymo iki sankcijos pritaikymo praeina mažiau laiko.

3. Mažėja teismo darbo krūvis. Tai labai svarbus faktorius, kadangi dėl sumažėjusio darbo krūvio greičiau išsprendžiamos ir bylos, kurios nagrinėjamos bendrąja tvarka.

Teismo baudžiamasis įsakymas yra apkaltinamojo nuosprendžio tam tikra rūšis, kadangi šiuo įsakymu visada priimamas tik vienas sprendimas – pripažinti kaltinamąjį kaltu, išteisinimas ar proceso nutraukimas teismo baudžiamuoju įsakymu negalimi. Tačiau Lietuvoje yra dvi įtariamajam/kaltinamajam reikšmingos priežastys, kurios subjektą pakankamai motyvuoja sutikti su tokiu proceso užbaigimu:

Baudžiamojo įsakymo priėmimu procesas užsibaigia tyliai – kaltinamajam pavyksta išvengti didesnio viešumo, kadangi nerengiami teismo posėdžiai, todėl nereikia būti teismo salėje, mažesnė tikimybė, kad apie procesą praneš žiniasklaida.

Taikoma 1/3 švelnesnė sankcija – kaltinamasis gali būti užtikrintas, kad nebus taikoma laisvės atėmimo bausmė, taip pat, kad bus paskirta švelnesnė bausmė nei būtų paskirta apkaltinamuoju nuosprendžiu nagrinėjant bylą įprasta tvarka.