Baudžiamojo proceso teisė ir jos šaltiniai

Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai – tai norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintomis nuostatomis turi būti vadovaujamasi tiriant ir nagrinėjat baudžiamąsias bylas. Kadangi vienas įstatymas – kodeksas – visų klausimų, kurie kyla baudžiamojo proceso metu, reglamentuoti negali, tiriant nusikalstamas veikas ir sprendžiant bylas teisme , be BPK, tenka vadovautis ir daugelyje kitų šaltinių įtvirtintomis nuostatomis.

LT respublikos vyriausybės nutarimai, Generalinio prokuroro, teisingumo bei vidaus reikalų įsakymai ir kitų ministerijų bei institucijų priimti poįstatyminiai teisės aktai.

Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas. Tai reiškia, kad joje įtvirtintais principais ir normomis būtina ir galima tiesiogiai vadovautis baudžiamajame procese. Baudžiamajai teisei išskirtos II ir IX skirsniuose įtvirtintos nuostatos. Konstitucijos II skirsnis „ žmogus ir valstybė“, skirtas žmogaus teisėms ir laisvėms, kurios pagal Konstitucijos 18str. laikomos prigimtinėmis, įtvirtinti. Atliekant baudžiamojo proceso veiksmus ir priimant byloje procesinius sprendimus, turi būti garantuojama, kad žmogaus teisės ir laisvės nebus pažeidžiamos. BP metu neturi būti pažeidžiamos žmogaus laisvės neliečiamumas, žmogaus asmens neliečiamumas, žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas, nuosavybės neliečiamumas, žmogaus būsto neliečiamumas. Šios teisės garantuojamos Konstitucijos 20-24str. KT 31str. garantuoja teisinėje valstybėje privalomas užtikrinti teises asmeniui, kuris traukiamas baudžiamosios atsakomybės.

Teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save bei garantija, kad duoti parodymus prieš įtariamąjį nebus verčiama jo šeimos nariai ar artimi giminaičiai.

KT IX skirsnyje Teismas, numatyti pagrindai teisingumo vykdymo principai, teismų sistema bei prokuratūros funkcijos. Šios skirsnio nuostatos įpareigoja priimant kitus įstatymus bei juos taikant užtikrinti, kad šių principų bei konstitucinio funkcijų paskirstymo būtų laikomasi.

Teisingumą LR vykdo tik teismai – BP požiūriu tai reiškia, kad jokia institucija, išskyrus teismas, negali nagrinėti bylos ir priimti nuosprendžio.

Baudžiamąsias bylas gali nagrinėti tik Konstitucijos IX skirstinis 111srt.1d. išvardinti teismai kaip :( LAT, LT apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai).KT IX skirsnyje 118str.1d.nustatytos pagrindinės prokuratūros funkcijos BP kaip ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam bei valstybinio kaltinimo palaikymas).

A.Žmogaus teisių apsaugos standartus įtvirtinančios sutartys gali būti skirstytos į ET sudarytas sutartis ir sutartis, sudarytas JTO iniciatyva.

Svarbiausia praktiniu požiūriu iš ET sutarčių yra 1950m.žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija su papildomais protokolais. Šiai konvencijai ypatinga reikšmė tenka dėl nustatyto pakankamai veiksmingo pažeistų žmogaus teisių gynimo mechanizmo. Kiekvienas asmuo, kuris mano, kad jo teisės yra pažeistos, kurias garantuoja ši Konvencija, Konvencijos nustatyta tvarka gali kreiptis pagalbos į EŽTT. BP požiūriu yra svarbios Konvencijos 5,6,8 str. įtvirtintos nuosatos. Šie nustatymai yra BPK 44strTaip išsprendžiama Konstitucijos teismo išvada Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4,5,9 ir 14 straipsnių ir jos Ketvirtojo Prokolo 2str. atitikimo LR Konstitucijai sukurta problema. Šioje išvadoje konstatuota, kad baudžiamoje teisenoje EŽTK tiesiogiai negali būti taikoma. Pasak Konstitucinio teismo išaiškinimą, baudžiamojoje teisenoje tiesiogiai taikomi baudžiamieji ir baudžiamojo proceso įstatymai, o tarptautinės sutartys taikomos tik šių įstatymų numatytais atvejais. BPK 44str, atkartodamas svarbiausias EŽTK nuostatas, įpareigoja BPK normas aiškinti atsižvelgiant į EŽTK.

Šis dokumentas priimtas kaip JTO Generalinės Asamblėjos rezoliucija, nėra tarptautinė sutartis tikrąją prasme, joje įtvirtintos nuostatos yra tik rekomendacinio pobūdžio , tačiau tarptautinė teisinė praktika šiai deklaracijai suteikė išskirtinę svarbą, todėl kiekviena demokratinė valstybė privalo siekti, kad šių nuostatų būtų laikomasi. LR laikytis deklaracijos principų įsipareigojo AT 1991m. kovo 12d. nutarimu.

1996m. tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas ( prie šio pakto LT prisijungė taip pat Aukščiausios tarybos 1991m. kovo 12d.nutarimu).

B.Be žmogaus teisės saugančių tarptautinių dokumentų, nusikalstamumui peržengiant nacionalinių valstybių ribas vis didesnę svarbą įgauna įvairios dvišalės ir daugiašalės sutartys, reglamentuojančios valstybių bendradarbiavimą teikiant tarpusavio pagalbą baudžiamosiose bylose, perimant baudžiamąsias bylas, perduodant vienoje valstybėje priimtą nuosprendį kitai valstybei ir panašiais klausimais. Reikšmingiausios iš daugiašalių sutarčių yra :