Ekologija ir aplinkotyra



Ekologija ir aplinkotyra. Ekologijos mokslo samprata. Ekologija – mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų tarpusavio santykius ir jų santykius su gyvenamąja aplinka. Ekosistema. Ekosistema – sausumos paviršiaus ar erdvės dalis. Natūralios ekosistemos. Stepė laukas. Antropogeninės ekosistemos. Ekosistema paveikta žmogaus veikla (pramonė. Ekosistema struktūra ir maisto medžiagų judėjimo kryptis. Augalai. Ekosistemų tyrimo metodai. Stebėjimas. Tai kryptingai organizuotas aplinkos daiktų ir reiškinių suvokimas. Reikalavimai stebėjimui. Stebėjimas turi turėti konkretų tikslą (kuo siauresnis ir konkretesnis tikslas. Metodo privalumai. Stebima tiesiogiai pavyzdžiui. Eksperimentas. Sudaromos tam tikros sąlygos, įvairiomis priemonėmis vertinama objekto būklė. Modeliavimas. Tai eksperimentas, kuriame tiriamas objektas pakeičiamas modeliu.
Ekosistema: struktūra ir maisto medžiagų judėjimo kryptis.
Augalai abiotinė makro aplinka konsumentai atmosfera gyvūnai hidrosfera litosfera reducentai mikrokonsumentai grybai ir mikroorganizmai.
Sudaromos tam tikros sąlygos, įvairiomis priemonėmis vertinama objekto būklė, ji yra stebima ir matuojama atitinkamais prietaisais.
Tai eksperimentas, kuriame tiriamas objektas pakeičiamas modeliu. Ekologinio modeliavimo etapai: Įvertinama esama padėtis Apibendrinami rezultatai, tikrinamos išvados Formuluojamos hipotezės ir prognozės Tobulinamas modelis Įgyvendinami pasiūlymai aplinkos vertinimui, keitimui ir gerinimui.