ES parama smulkioms ir vidutinės įmonėms Lietuvoje, bei problemos

Lietuvoje .užsiimti verslu norėtų nemaža dalis žmonių. Lietuvoje labiausiai paplitusi verslo forma – smulkusis ir vidutinis verslas (SVV). Vis dėlto pradėti verslą mūsų šalyje nėra taip paprasta: norint verslininkauti reikia įveikti daugybę kliūčių ir draudimų, o ir pinigų verslo pradžiai reikia nemažaiBankai jau gan griežtai žiūri į paskolų išdavimą būstui pirkti, nuolat kinta bankų nustatomos palūkanos už išduotus kreditus.

Smulkios ir vidutinės įmonės (SVV) remiamos valstybės lėšomis visose ES šalyse. ES rėmimo politika siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas joms veikti ne tik .nacionalinėse, bet ir tarptautinėje rinkose. Todėl SVV rėmimo priemonės įgyja ypač didelę reikšmę ir Lietuvai integruojantis i ES, nes įmonės turi būti pasiruošusios konkuruoti bendroje Europos rinkoje.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti paramą smulkiam ir vidutiniam verslui.

Siekdama tikslo, sprendžiau šiuos uždavinius:

apibūdinau verslo sampratą,

Pastaruoju metu verslo tema labai populiari ir yra svarbus tyrinėjimų objektas. Verslas padeda augti ekonomikai, didina efektyvumą ir .sukuria naujų technologijų, prekių ir paslaugų bei aktyvina konkurenciją rinkoje. Verslininkystė apibrėžiama, .kaip idėjos brandinimas ir o.rganizaciijos sukūrimas tai .idėjai įgyvendinti. Verslininkas mato kokie yra aplink pokyčiai kaip galimybę, išnaudoja gamybos .veiksnius, kad pateiktų naujų prekių ar paslaugų. Verslininkystė visą dėmesį stengiasi sutelkti į tai, kad pokyčiai prasidėtų. Verslininkystė gali atsirasti .tada, kai individas ar jų grupė .pradeda kurti naują verslą. Ji apima gamybos pokyčių iniciatyvą bei naujų organizacijų kūrimą. Visi ekonomikos pokyčiai sietini su asmeniu, skatinančiu šį procesą – verslininku.

Verslininkai keičia konkurencijos situaciją rinkoje. Smulkų verslą, sukurtą verslininkų, galima vadinti rinkos ekonomikos pokyčių agentu. Viskas prasideda būtent nuo smulkaus verslo, kurio, galvojant apie firmą (organizaciją) ir valdymo pasaulį, nesunku ir nepastebėti.

Kalbant apie verslo sąlygas, reikia būtinai išsiaiškinti, kas yra verslas ir verslininkas. Nėra. vieno verslo sąvokos apibūdinimo. Tačiau bendriausiais bruožais verslą galima nusakyti kaip veiklą, susietą su prekių gamyba, prekyba bei paslaugų teikimu siekiant gauti pelno. Verslas – tai veikla, teikianti naudą verslininkui ir kitiems asmenims, tarpininkaujantiems prekiniams mainams. Taigi be prekinių mainų teikiama ar gaunama nauda nebus verslas.

Pagal 1 paveikslą matome, kad daugiausia veikiančių ūkio subjektų metų pradžioje buvo 2015 metais, o mažiausiai 2005 metais. Pastebime tendenciją, kad kas metai subjektų daugėjo. Veikiančių ūkio subjektų skaičius buvo sumažės 2010 metais ir 2012 metais. 2013 metais vėl pradėjo didėti ūkio subjektų skaičius ir 2015 metais siekia net 93017.

Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įmonė yra maža ar vidutinė, ar net labai maža:

Kiekvieną įmonė turi turi galimybių ir problemų. Žemiau pateikiu paveiksliuką, kuriame nurodytos smulkių ir vidutinių problemos ir galimybės.

ES šalių analitikai teigia, jog ES struktūriniai fondai turi teigiamą poveikį šalių ekonominiam augimui, tačiau šis poveikis yra daug stipresnis labiau pažengusiose šalyse ir regionuose. Šis teiginys demonstruoja tai, kad ES lėšų panaudojimo nauda šaliai labai priklauso nuo to, kaip tikslingai ir efektyviai šalys sugeba panaudoti ES lėšas. Taip pat teigiama, jog ES struktūrinių lėšų panaudojimas yra mažiausiai efektyvus būtent tuose regionuose, kurie yra labiausiai atsilikę ir kur šis efektyvumas yra svarbiausias.

2007–2013 m. ES struktūrinė parama Lietuvai buvo skiriama parama pagal Konvergencijos ir Europos teritorinio bendradarbiavimo prioritetus.

Europos socialinis fondas remia projektus, sprendžiančius socialines problemas. Finansuoja:

Kaip matome iš 5 paveiksliuko LVPA duomenimis administruojamų lėšų daugiausiai išmokėta energetikos sričiai, o toliau sekas verslas. Daugiausiai sutarčių buvo pasirašyta verslo srityje.

Iš 6 paveikslo matome, jog 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšomis smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimui skirta net 531,60 mln. Eur.

• Maksimali lėšų suma iš AKF vienam kreditui – 1,5 mln. Lt + bent 25 proc. banko lėšų;

Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama turi įtakos kainų augimui šalyje. Išaugusios investicijos projektų eigoje apsunkina struktūrinės paramos įsisavinimo procesą. .Dėl struktūrinių pokyčių sumažėja su žmogiškųjų išteklių plėtra susijusių intervencijų tikslingumas, o dėl augančios infliacijos ir darbo .užmokesčio augimo kyla problemų su paramos lėšomis finansuojamų infrastruktūrinių projektų įgyvendinimu.