Etika ir etiketas konfliktų sprendime

Etika ir etiketas konfliktų sprendime.

Šimtmečiais konfliktiniai reiškiniai buvo nagrinėjami ne kaip atskira sritis arba atskiras tyrimų laukas, o kaip socialinių politinių ir socialinių ekonominių teorijų dalis. Šiai dienai mes turime jį - kaip atskirą mokslą, kurį galime pavadinti - konfliktologija. Tai mokslas tyrinėjantis konfliktų prevencijos, sprendimo ir valdymo problematiką. Dėl savo pobūdžio konfliktų problematiką tyrinėja tai pat politologija, sociologija, psichologija, vadyba, pedagogika. Šie mokslai ir jų specializuotos kryptys tyrinėdamos konfliktus glaustai bendradarbiauja ir visapusiškai papildo viena kitą.

Konfliktai žmogaus gyvenime vyksta, atsiranda ir sprendžiami nuolat, tai ir šeimoje, ir visuomenėje, ir bendruomenėje, ir organizacijose. Konfliktai neišvengiami, nes juos sukelia socialiniai instinktai, baimė, bandos jausmas, savęs įvertinimo poreikis ir taip toliau. Deja konflikto šaltiniai amžini, nes instinktai paveldimi. Todėl labai svarbu juos etiškai ir kultūringai spręsti, ir tai ne tik asmeniniame, kasdieniniame gyvenime, bet ir darbe. Konfliktai gali būti ir nelabai reikšmingi ir gali sukelti žmonėms didelius stresus ir išgyvenimus.

Mokėjimas valdyti konfliktus, tai jūsų kelio dalis į sėkmę. Todėl toliau nagrinėjant temą, svarbu panagrinėti konfliktų priežastis, jų formą, tipus, išsiaiškinti jų sprendimo būdus, paanalizuoti elgesio formas įvykus konfliktui, apžvelgti konfliktus organizacijose ir tarp asmeninius konfliktus, o svarbiausia juos etiškai ir pagal priimtas etiketo normas valdyti ir spręsti.

Konfliktų sprendimo tema labai aktuali šiai dienai pasaulyje, todėl mūsų uždavinys, minimalizuoti jų galimas pasėkmes ir priežastis, ir maximalizuoti iš jų gautus teigiamus aspektus.

Konflikto pagrindas – nesuderinami dalyvių tikslai, taip pat didelis dėmesys teikiamas ir konflikto dalyvių motyvams. Plačiąja prasme konfliktas – tai prieštaravimų paūmėjimo kraštutinis atvejis. Paprastai jo pasekmė – stiprios neigiamos emocijos. Tai tikslų, elgesio, nuostatų sandūra, siekiant savo tikslų. Konfliktų kilimą lemia objektyvūs ir subjektyvūs faktai. Jeigu konfliktai neišvengiami, kodėl gi neišmokus ... gerai etiškai, kultūringai konfliktuoti? Etiškas elgesys turėtų mus lydėti visur ir visada, tai ir tų pačių konfliktų mažinime. Etiškumas tai dorumas, kurį mes dažnai “ pametame “ šiame chaotiškame pasaulyje, kuriame mes nuolat didiname organizacijų, darbuotojų produktyvumą, stipriname konkurenciją rinkoje, patiriame nuolatinį spaudimą ieškant trumpiausių kelių į sėkmę. Mes tampame kovotojais gerąja ir blogąja prasme, o tai be abejonės visose sferose priveda prie vienokių ar kitokių konfliktų. Manau kiekvienas žmogus sutiktų su pasakymu, kad geriausias būdas išspręsti konfliktą – jo išvengti. Bet deja realiame gyvenime taip nėra....

Gyvenimas be konfliktų neįmanomas. Jų vengti ir kovoti su jais nereikia. Konfliktų tikslas – atkurti, normalizuoti, pagerinti situaciją ar pašlijusius santykius. Jį reikia vertinti kaip atsiradusią galimybę išspręsti ir valdyti kilusią problemą. Tarpasmeniniai konfliktai kyla, dėl žmonių emocinių tarpusavio santykių, jų tarpusavio simpatijų ir antipatijų, individui prisitaikant prie aplinkos (atėjus į naują darbą jeigu atsiranda nepasitenkinimas aplinka) atsiranda disharmonijos ir diskomforto pojūtis. Norėdamas juos panaikinti, bei prisitaikyti prie aplinkos, žmogus imasi aktyvių veiksmų. Prisitaikymo proceso metu ir kyla konfliktai. Todėl išskiriami naudingi ir nenaudingi konfliktai. Konflikto nauda, kai jo teigiamas poveikis atveria šias galimybes :