Verslo etika. Referatas
Kiekviena veikla, kiekviena profesija reikalauja toje srityje dirbančių asmenų tam tikros atsakomybės, todėl turi atitikti ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius profesinės moralės reikalavimus.
Nuo seniausių laikų kalbama apie profesinę moralę arba profesinę etiką, pabrėžiant tokius dalykus, kaip profesinė sąžinė ir atsakomybė, savigarba ir orumas. Natūralu, kad dirbant įvairiose srityse, susikuria ne tik įvairios pažiūros ir specifiški tarpusavio santykiai, bet ir skirtingi veiklos ir elgsenos reguliavimo bei kontrolės būdai.
Nuo moralės nėra laisva ir verslininkystė, kuri visų pirma yra suvokiama kaip laisva, privati veikla. Imdamasis šios veiklos, verslininkas gali pasikliauti tik savo norais, įžvalgumu, išradingumu, darbštumu, gebėjimu numatyti priimtų sprendimų padarinius.
Rinkos sąlygomis verslas yra visuomenės dalies pragyvenimo šaltinisir gerovės pagrindas. Todėl verslininkų gyvenimo būdas, elgsena, tarpusavio santykiai, bendras kultūrinis išprūsimas veikia kitų žmonių socialinius įpročius ir santykius. Šis poveikis labai priklauso nuo to, kaip visuomenė yra pažinusi ir įvaldžiusi civilizuoto verslo normas ir laikosi tų įpročių, kuriais remiasi rinkos ekonomika.
Verslo normų laikymasis parodo visuomenės pasirengimą gyventi ir etiškai dirbti rinkos sąlygomis, byloja apie tos visuomenės kultūros lygį. Nedera pamiršti, kad verslo kultūra yra sudedamoji tautinės kultūros dalis.
Verslo ir etikos santykį determinuoja socialinis, ekonominis, politinis, teisinis kontekstas. Etiniai faktoriai daro didelę įtaką ūkinei veiklai, ekonomikos reformoms. Lietuvoje jie dažniausiai neigiamai veikia verslą dėl įsigalėjusių antiversliškų moralinių nuostatų. Tai determinuoja daugelį ekonominės reformos nesėkmių. Tačiau pati moralinių nuostatų ir ekonomikos sąveikos problema — verslo etikos funkcinė reikšmė, siekiant ekonominio efektyvumo (ir atittarpusavio santykių valdymo procese kultūros taisyklių formavimas ypač būtinas šiandien, kai mes formuojame laisvos rinkos ekonomiką, kur didelę reikšmę turi ne fondai, paskyros ir įsakymai, o žmonių tarpusavio santykių, profesinės ir valdymo etikos normos.
Etika ir etiketas yra skirtingi dalykai. Etiketas labiau liečia mūsų tarpusavio santykių taisykles, kuriomis reguliuojame mūsų tarpusavio veiksmus su aplinkiniais. Liudviko xiv laikais prabangaus priėmimo metu svečiams įteikdavo korteles, kuriose būdavo surašytos elgesio taisyklės. Jos buvo vadinamos etiketėmis. Iš čia ir kilo terminas etiketas .
