Geležinkeliai ir jų ypatumai

Įvadas. Transporto sistemos teoriniai aspektai. Lietuvos transporto sistemos apžvalga. Transporto rūšių trūkumai ir pranašumai. Geležinkeliai ir jų ypatumai Lietuvoje. Geležinkelių raida. Geležinkelio keliai. Bėgių viršutinės kelio konstrukcijos elementai. Vagonai ir geležinkelio gabaritai. Lietuvos ir Europos šalių geležinkelių palyginimas. Ssgg analizė. Išvados. Literatūra ir šaltiniai.

Darbo metodika ir priemonės: literatūros šaltinių analizė, informacijos grupavimo, sisteminimo, lyginimo, apibendrinimo metodai, grafinis vaizdavimas, palyginimas ir vertinimas.

Transporto sistemą sudaro trys pagrindinės dalys, kurios pateiktos 1 paveiksle.

Nesant nors vienos šios sistemos sudedamosios dalies, kuri pavaizduota 1 paveiksle, transporto sistema yra neveiksni. Pagal kitą klasifikavimo principą transporto sistemą sudaro keturios pagrindinės dalys: keliai, terminalai, susisiekimo priemonės (riedmenys) ir traukos priemonės (Petkevičius K, Juzėnas A. A., 2001, p. 104).

Transporto sistema atlieka keletą funkcijų, kurios pavaizduotos 2 paveiksle, pagal priklausomybę „gamyba–apyvarta–vartojimas“:

daugiausia priklauso naftotiekio bei dujotiekio vamzdynų linijos, jų technologiniai įrengimai, įvairūs inžineriniai statiniai.

miesto eismo optimizavimas, numatant pirmumo teisę visuomeniniam transportui, įrengiant dviračių takus.

Kiekviena transporto rūšis turi pranašumų ir trūkumų (žr. 2 lentelę), todėl pasirenkant jį kroviniams vežti, būtina tai žinoti (Ambrazevičius A., 2008, p. 9).

Charakterizuojant geležinkelius, kaip vieną iš transporto sektoriaus ūkio subjektų, reikia apžvelgti ir jo stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. 

3. Didelis vežamasis pajėgumas – vienu metu galima vežti daug keleivių

4. Kelionės metu keleiviai turi galimybę daugiau judėti nei kitose transporto rūšyse, taip pat galima teikti daugiau paslaugų. (maistas, ekranai, internetas)

1. Lietuva geografiškai per maža ir urbanistiniu požiūriu nepalanki šalis geležinkelių vidaus vežimui (ypač keleivių vežimui).

2. Geležinkelių infrastruktūrai, lyginant su kelių transportu, būdinga didesnė raidos inercija, todėl sunku konkuruoti su automobilių transportu. Esama Lietuvos geležinkelių infrastruktūra netenkina keleivių vežimo paslaugų teikimo poreikių – per maži greičiai, nėra patogaus privažiavimo.

3. Susidėvėjęs, fiziškai ir morališkai pasenęs turimas keleivinių riedmenų parkas.

4. Lietuvos geležinkelių vežėjai netiesiogiai finansuoja konkurentą – autotransportą. Geležinkelių vežėjai, pirkdami dyzelinį kurą, apmoka akcizą, kurio didžioji dalis tenka Kelių priežiūros ir plėtros programai, skirtai autokelių priežiūrai ir plėtrai finansuoti. Geležinkelių sektoriui šios lėšos neskiriamos. Tai mažina Lietuvos geležinkelių konkurencingumą autotransporto atžvilgiu.

1. Augant Lietuvos ir kaimyninių šalių ūkiui, atitinkamai didėja krovinių ir keleivių vežimo Lietuvos geležinkeliais poreikis.

5. Traukinių eismo grafiko optimizavimas, bilietų sistemos patobulinimas, traukinių kursavimo dažnumo padidinimas pritrauktų daug naujų keleivių.

4. Nedarant atitinkamų investicijų į infrastrukturą nedidės susisiekimo greitis, negerės vežimų kokybė, dėl to geležinkeliai nesugebės konkuruoti su kitomis transporto rūšimis.

1. Transporto sistema yra skirstoma į biotransportą, geležinkelių, kelių, jūrų, vidaus vandens, oro miestų elektriniam, vamzdynų transportui. Įvairios transporto rūšys ne konkuruoja, o papildo viena kitą ir padeda spręsti pagrindinį transportinio aptarnavimo uždavinį − kuo geriau tenkinti ūkio subjektų ir gyventojų transporto poreikius. Transporto sistemos formavimas, raida ir funkcionavimas vyksta vienybės principu – sujungiant ekonominius, techninius, technologinius, organizacinius ir teisinius pagrindus.