Gyvosios muzikos vadyba Lietuvoje
Įvadas. Gyvos muzikos situacija Lietuvoje. Perspektyvos Lietuvoje. Gyvos muzikos reitingai. Vietos, kuriose skamba gyva muzika. Gyva muzika restoranuose, kavinėse, baruose. Gyvos muzikos klubų Lietuvoje atsiradimo istorija. Visos idėjos ir sumanymai atkeliavo iš užsienio. Gyvos muzikos festivaliai ir projektai. Gyvos muzikos festivaliai. Gyvos muzikos projektai. Gyvą muziką keičia fonogramos. Išvados. Šaltinių sąrašas.
Gyvos muzikos pasirodymus Lietuvoje išvystame vis rečiau. Dainininkai ir įvairios muzikos grupės naudodamiesi technologijų išmanumu, vis dažniau renkasi fonogramas savo pasirodymui. Taip vyksta dėl to, nes tikimasi sutaupyti pinigų arba gal būt paslėpti kokius nors balso ar atlikimo trūkumus atlikėjo naudai. Lietuvos rinka yra maža, klausytojų poreikius patenkinti vis sunkiau, pustuštės žiūrovų salės, todėl tai tampa rimtomis priežastimis Lietuvos klausytojams rinktis iš užsienio atvykstančių atlikėjų pasirodymus. Čia pat gimsta ir dar vienas svarbus aspektas, kad atlikėjai renkasi ne kultūros centrus ir sales gyvos muzikos pasirodymams, tačiau restoranus bei kavines.
Darbo tikslas: išnagrinėti gyvosios muzikos situaciją, populiarumą bei perspektyvas Lietuvoje.
Išnagrinėti gyvos muzikos situaciją, bei išsiaiškinti, kur skamba gyva muzika dažniausiai.
Susisteminti turimą teorinę medžiagą remiantis įvairiais pavyzdžiais ir ją išnagrinėti darbe.
Dažnas žmogus šiame technologijų ir įrašų pilname pasaulyje net nesusimąsto, kad dar yra gyvos muzikos ir ji tikrai gyvai atliekama. Esame pripratę prie trumpų, kelių minučių vykstančio šou, kurio metu į žiūrovą yra orientuotas ne dainos atlikimas, o sceninis įvaizdis ir atliekamo pasirodymo paklausa. Didžioji klausytojų dalis lankosi tik spindinčių žvaigždžių koncertuose, kuriose yra leidžiamos fonogramos ir nėra dainuojama gyvai. Tačiau kaip yra iš tiesų? Ar tikrai Lietuvoje nebeliko gyvų pasirodymų bei koncertų?
Gyvos muzikos situacija Lietuvoje nėra pastovi. Visos tendencijos ir koncertų skaičiai priklauso nuo žiūrovų paklausos ir susidomėjimo. Nepaisant to, gyva muzika yra skatinama augti ir populiarėti. Vyksta gyvos muzikos festivaliai, kuriuose privaloma groti bei dainuoti tik gyvai, todėl gyvos muzikos festivalių dėka, kuriasi naujos grupės, arba seną sąstatą keičia naujas. Lietuvoje yra dainų konkursai, kuriuose pagrindinis reikalavimas – dainuoti tik gyvai, pavyzdžiui muzikinis projektas „Auksinis balsas“, rodomas per LRT kanalą. Tokie reikalavimai kelia pačių muzikantų profesionalumo lygį ir skatina, kad pasirodymai būtų parengti kokybiškai.
Vasarą gyvos muzikos koncertai tampa populiaresni, nes didžioji dalis gyvos muzikos pasirodymų vyksta kavinėse ir baruose, o ypač vasaros sezono metu. Yra atlikti tyrimai, kurių metu išsiaiškinta, kad muzikos įrašų pardavimai mažėja, todėl gyva muzika tampa populiaresnė. Taip pat vasaros metu vyksta daug labdaringų renginių, kuriuose pasirodo žinomi atlikėjai, tačiau yra žinoma, kad žmonės mieliau renkasi mokamus renginius, nei eina į labdaros koncertus ar įvairias akcijas.
Šiuo metu muzikos pasaulyje yra labai daug galimybių muziką paversti kokia tik nori. Didžiulė pažanga technologijų pasaulyje leidžia atkurti senas melodijas, atkurti jų natas, akordus bei pritaikius šiuolaikinę harmonizaciją atlikti šiuolaikiškai. Visa tai vyksta dėka pasaulinės rinkodaros indėlio, dėl kurio ir atlikėjų kūrybiškumas sparčiai gerėja ir auga. Dėl didėjančių galimybių muzikos srityje, lietuviška muzika sparčiai gerėja. Klausytojams yra pateikiamas įvairus pasirinkimas muzikos stilių bei žanrų, todėl kiekvienas gali atsirinkti ką nori klausyti ir ko ne. Nyksta ir skaldymas bei atrinkinėjimas, kuri muzika yra lietuviška, o kuri ne. Dėka Europos sąjungos, nebeliko teritorinio susiskirstymo, todėl nebesijaučia didelių skirtumų tiek muzikoje, tiek prekių sektoriuje.
