Infekcinės ligos



Lietuvoje živ ir aids prevencija buvo pradėta, kai buvo nustatyti pirmieji užsikrėtimo živ atvejai (1988m). Parengta ir pradėta vykdyti valstybinė živ/aids profilaktikos programa. Įkurtas aids centras. Lietuvoje šiuo metu minėta programa yra prioritetinė visuomenės sveikatos programa.
Aids centro duomenimis iš viso Lietuvoje, iki 2008 metų užregistruoti 1358 živ infekuoti asmenys; 176 – tiek asmenų nustatyta aids; 166 sergančių jau mirė. Iš viso Lietuvoje gimdė 46 živ infekuotos moterys. Laimei, iki šiol tik vienam naujagymiui konstatuota živ virusinė infekcija.
Nors daugelyje pasaulio šalių živ/aids yra kasdienis gyvenimo reiškinys , Lietuvoje yra nemažai sveikatos profesionalų, kurie vis dar ignoruoja živ/aids. Įmonės bijo dirbti su infekuotu ligoniu. Medicinos darbuotojai priklauso rizikos grupei, kuri gali užsikrėsti žmogaus imuno deficito virusais darbo metu. Nacionalinėje živ/aids profilaktikos programoje skiriama daug dėmesio sveikatos priežiūros darbuotojams paruošti dirbti su živ infekuotais ar aids sergančiais pacientais.
Lietuvos aids centro direktorius dr. Saulius čaplinskas pabrėžia, kad živ prevencijai nuolat reikia ieškoti naujų bėdų, keisti nesaugų elgesį. Živ/aids paplitimo Lietuvoje lygis priklausys muo to kaip visuomenė sugebės suprasti elgesio svarbą. Kas tai yra živ infekcija?.
Pasaulio sveikatos organizacija (pso) žmogaus imuno deficito virusinę infekciją vertino kaip didžiausią pasaulinę pandemiją. Pasaulio istorijoje užkrečiamų ligų epidemijos nusinešdavo daugybę gyvybių, bet jos būdavo lokalios, jų metu pasitaikydavo savaiminio pasveikimo atvejų. Živ infekcija apėmė visus žemynus ir šalis. Nuo 1981 metų nebuvo užregistruota nė vieno savaiminio pasveikimo atvejo. Živ ir aids epidemija skiriasi nuo įprastinės tuo, kad asmenys neįgyja imuniteto , net per ilgą laiką nesusidaro visuomenės imunitetas, neišrasti vaistai, išgydantys nuo živ sukeltos ligos, ji neturi pabaigos.
živ infekcijos šaltinis yra šiuo virusu užsikrėtęs žmogus. Didžiausia živ koncentracija živ gali plisti per viską ( heteroseksualinius, homoseksualinius, oralinius) lytinius santykius, jei juo užsikrėtęs vienas iš partnerių. Živ užsikrėtimo tikimybė didėja, jei.
1)vienas iš partnerių serga kita lytškai plintančia l3)vieno iš partnerių gleivinė (lytinių organų, išeinamosios angos ar burnos) yra mechaniš6)vienas iš partnerių serga pirmine živ infekcijos ar aids stadtikimybė užkrėsti žmogų perpylus jam živ infekuoto kraujo, siekia 90-100 procentų.