Inovacijų skatinimas organizacijoje
Šiuolaikinė visuomenė, išnaudojanti informacijos galią, nuolat atsinaujina, keičiasi ir mokosi. Organizacijos nenorėdamos likti technologinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio progreso nuošalyje, kas joms gali atnešti didelius nuostolius, stengiasi atsižvelgti į inovacijas, jų skleidimą ir diegimą savo veikloje. Inovacinės veiklos plėtojimas ir aktyvinimas leidžia įvairiapusiškai modernizuoti gamybos bei paslaugų teikimą, tobulinti kuriamus produktus bei naudojamas technologijas, didinti jų tarptautinį konkurencingumą.
Didelis progresyvių šalių dėmesys inovacinės politikos kūrime rodo tai, kad inovacijos neginčijamai yra svarbios valstybės ekonomikos plėtrai. Tai atsispindi ir Europos Sąjungos Tarybos veikloje. Ji dar 1996 metais sudarė pirmąją inovacijų plėtros programą ir toliau rengia kasmetines inovacinių procesų, vykstančių ES šalyse, apžvalgas. Nors Lietuva jau keletą metų priklauso ES, bet čia inovacinė politika yra gana vangiai vykdoma. Todėl pagrįstai kyla klausimas ar Lietuva ir jos inovacinė politika yra pakankamai paranki inovaciniams procesams kurie atitinka ES šalių tendencijas, ir ar palanki Lietuvos situacija inovacijų plėtojimui.
Europos Komisija, 1996 metais, pristatydama Inovacijų versle programą, pateikė tokį inovacijų apibūdinimą: inovacija – tai naujas arba reikšmingai patobulintas į rinką įvestas produktas (prekė arba paslauga) arba naujo ar reikšmingai patobulinto proceso įvedimas į įmonę. Inovacijos yra paremtos naujų technologinių atradimų rezultatais, esamų technologijų naujoviškais deriniais arba kitų, įmonės įgytų žinių panaudojimu.
Inovacijų įsisavinimas suteikia įmonei tvirtesnį pagrindą ir netgi galimybę laimėti konkurencinę kovą. Bet laimi tik tos įmonės kurioms inovacijų diegimas yra pastovi procesas, kurioms inovacijų diegimas yra sistema.
1. Klasifikacija pagal inovacijų turinį. Prie šio klasifikacijos požymio priskiriama naujų galutinių produktų tokių kaip gamybos priemonės, vartojimo reikmenys, materialiniai ar intelektiniai produktai ir t.t. sukūrimas, gaminimas ir naudojimas (produkto); naujų technologijų sukūrimas ir taikymas įvairiose veiklos srityse (technologinės); naujų ekonominių, valdymo, organizacinių ir kitų struktūrų bei formų sukūrimas ir diegimas įvairiose veiklos srityse (socialinės) arba tiesiog produktų, technologinių ir socialinių inovacijų sintezuotas kompleksas (kompleksinės).
2. Klasifikacija pagal inovacijų įgyvendinimo lygį. Šis požymis parodo, ar inovacijos įgyvendinamos žmogaus lygyje; ar įmonės, įstaigos ar institucijos tipo organizacijos lygyje; ar ūkio šakos lygyje ar visuomenės ir valstybės lygyje; ar ekosistemos lygyje; ar, galiausiai, viso pasaulio mastu.
3. Klasifikacija pagal inovacijų įgyvendinimo mastą. Šiam požymiui priskiriamos inovacijos, kurios įgyvendinamos vieną kartą (vienkartinės) bei inovacijos, kurios įgyvendinamos keletą ir daugiau kartų (daugkartinės).
5. Klasifikacija pagal inovacijų organizacinių ypatybes. Prie šio požymio priskirtos inovacijos skirstomos į: vidaus organizacines (kai inovacijos įgyvendinimo procesas (kūrimas, diegimas, vystymas) organizuojamas tik vienoje organizacijoje; tarp-organizacines (kai inovacijos įgyvendinimo proceso atskirų funkcijos paskirstomos tarp įvairių organizacijų, pvz.: mokslinių tyrimo institutų, konstravimo biurų, įmonių ir kt.).
6. Klasifikacija pagal inovacijų pobūdį. Inovacijos gali būti diegiamos, atsižvelgiant į kiekybinius rodiklius (tai našumo, gamybos apimčių ir t.t. didinimas) ir kokybinius rodiklius (tai gamybos, valdymo ir t.t. kokybės gerinimas).
7. Klasifikacija pagal inovacinės veiklos galutinį rezultatą. Inovacinė veikla gali būti:
8. Klasifikacija pagal inovacijų poveikį. Jei inovacinės veiklos dėka didėja darbo našumas, pelnas, eksportas arba mažėja sąnaudos, tai sakoma, kad inovacijos turi ekonominį poveikį. Jei dėl inovacijų diegimo mažėja bedarbystė, vyksta socialinių paslaugų plėtra, mažėja visuomenės sluoksnių diferenciacija, vadinasi inovacijos turi socialinį poveikį. Ekologiniu poveikiu pasižyminčios inovacijos lemia mažėjančią aplinkos taršą ir aukštesnį ekologinių problemų sprendimo lygį. Inovacijos turi kompleksinį poveikį, kai jų dėka pasiekiamas ekonominis, socialinis ir ekologinis poveikis.
