Invazinės rūšys projektas

Invazinės rūšys projektas. Rainuotasis vėžys. Savarankiškas darbas. Paplitimo žemėlapis. Vėlyvoji rykštenė. Paplitimo žemėlapis. Šaltiniai.

Europoje vėlyvoji rykštenė pradėta auginti XVIII a. Sulaukėjusių šios rūšies augalų pirmiausia aptikta 1830 m. Vokietijoje, vėliau 1836 m. – Lenkijoje (McNeill, 1976; Weber, 1998). Latvijoje pirmą kartą sulaukėjusių didžiųjų rykštenių rasta XX a. 9-ajame dešimtmetyje, o Lietuvoje ‒ 1977 m. Jurbarko rajone. Didžiausią įtaką rūšies plitimui turėjo tai, kad nuo XIX a. pabaigos buvo auginama gėlynuose. Dabar dekoratyviniuose želdynuose šios rūšies augalai auginami labai retai. /

Didžiosios rykštenės išaugina daug ilgų šakniastiebių ir sudaro tankius, dažnai beveik grynus sąžalynus. Nustatyta, kad ši rūšis daro labai stiprų neigiamą poveikį augalų bendrijoms – rūšių įvairovė sumažėja 2–4 kartus, palyginti su analogiškomis bendrijomis be didžiųjų rykštenių (Vanderhoeven et al., 2006). Tankiuose didžiųjų rykštenių sąžalynuose nelieka kitų žolinių augalų arba išlieka pavieniai stiprūs konkurentai. Susidaro storas ilgai nesuyrančių stiebų sluoksnis. Didžiosios rykštenės iš dirvožemio pasisavina daug daugiau maisto medžiagų negu vietiniai augalai, reikšmingai pakeičia dirvožemio reakciją – jis labai parūgštėja. /