Kaip apie meilę kalbama lietuvių literatūroje

Visame pasaulyje, kiekvienoje tautoje literatūros kūriniuose yra vaizduojami vidiniai žmogaus išgyvenimai, jausmai, kurių vienas svarbiausių - meilė. Lietuvių raštijoje meilės samprata įvairiapusė: meilė gamtai, asmeniui, moteriai, tėvynei ar vaikams. Kiekvienas rašytojas, filosofas, poetas apie meilę rašo vis skirtingai, kitaip ją supranta.

Lietuvių literatūroje svarbi meilės tema - mūsų motulei gamtai. Juk žmogus yra tarsi jos dalelytė. Puikus lietuvio ir miško ryšys bene poetiškiausias Antano Baranausko lyrinėje poemoje „Anykščių šilelis“. Tai kūrinys, išaukštinantis Lietuvos šilą, kuris yra tarsi himnas jo grožiui. Joje apdainavo gimtojo krašto gamtą, idealizavo Lietuvos senovę, atskleidė gamtos ir žmogaus dvasinį ryšį. Tačiau poetas, žvelgdamas į iškirstą šilą teigia, kad nykstant miškams, skursta ir lietuvio dvasia. Taigi gamta globoja ne tik mūsų kūną, bet ir dvasią, todėl labai svarbu prisiliesti prie jos dvasinių turtų ir jais gerėtis.