Knygos refleksija „Gabaus vaiko drama ir tikrosios savasties paieška“

Miller “ Gabaus vaiko drama ir tikrosios savasties paieška ” knygos refleksija.

Ši autorės knyga “Gabaus vaiko drama ir tikrosios savasties paieška “ parodo kaip suagusiųjų žiaurumas yra beribis. Išnaudoti savo vaikus saviems poreikiams tenkinti , pvz: mušimas , manipuliavimas ar įvairaus tipo baudimas , Visi šie veiskmai pažeidžia vaiko “vientisumą “ bei priverstinai skatina savasties atsižadėjimo .

Būten šie žodžiai , mane vis dar lydi baigus skaityti knygą. Didžiąja dalį laiko galvojau, ar tikrai neįmanoma nieko padaryti, jog būtų galimybė pakeisti praeitį, pamiršti traumas kurios buvo patirtos vaikystėje dėl tėvų veiksmų. Tai mane paskatino susimąstyti apie pačios vaikystę ir kokia ji buvo.

Prisiminus save vaikystėje galėčiau tegiti, jog vaikystėje tikrai buvo traumų, tačiau jos buvo kitokios kaip :įvairiausi susižeidimai dūkstant lauke su draugais , kritimas nuo važiuojančio dviračio ar pėdų skaudėjimas nuo lakstymo basomis „žvirkelio „ keliais . Nebūčiau pagalvojus, jog vaikus traumuoti gali ir patys tėvai , nors žiūrint šių laikų naujienas , kai kurių tėvų žiaurumui nėra ribų ... Ir tie tėvai net nėra verti vadintis tėvais ..

A.Miller parodo, kaip vaiko išnaudojimas suaugusiųjų poreikiams, mušimas, įvairiausios bausmės ir manipuliavimas sužaloja jauno žmogaus integralumą bei skatina jį atsižadėti savasties. Tačiau dažniausiai tėvai visad nori, kad jų vaikai elgtųsi vienaip ar kitaip ir viską darytu taip kaip pasako jie kitaip tariant „ šokinėtų pagal jų dūdelę „.