A. Miller „Gabaus vaiko drama ir tikrosios savasties paieška“ knygos refleksija

A. Miller „Gabaus vaiko drama ir tikrosios savasties paieška“ knygos refleksija.

Knygoje autorė akivaizdžiai parodo, kaip vaiko išnaudojimas suaugusiųjų poreikiams, jo baudimas, mušimas ir manipuliavimas pažeidžia jauno žmogaus integralumą bei skatina jį atsižadėti savęs. Juk iš tikrųjų tėvai nori, kad vaikas elgtųsi taip, kaip jie nori. Kartais tėvai nesamoningai per daug reikalauja iš savo vaikų ir neleidžia jiems džiaugtis tikruoju vaikystės potyriu. Labai sunku suprasti,kur yra tas viduriukas, kad neperspausti ir kartu nepakeisti, kiek vaiką materialiais dalykais, ir kaip neperspausti su kontrole, žavėjimusi ir pasididžiavimu, išlepinimu, kur rasti aukso viduriuką? Tokie vaikai užaugę yra linkę į depresija, vienatvę. Tai kas tuomet yra normali, saugi, laiminga vaikystė?

Vaikui įtaka daro tėvų elgesys, bet tuo pačiu vaikai labai daug laiko praleidžia su pedagogais. Pedagogai taip pat turėtu susimąstyti kokį jie pavyzdį rodo vaikui. Vaiko raidai reikia suaugusiųjų, gerbiančių jį ir mylinčių, padedančių orientuotis, skiriančių dėmesio ir apsaugos. Vaikai išmoksta elgtis taip, kad įtiktų tėvams ar net mokytojams, kitai juos supančiai aplinkai mokykloje (valytojai, budinčiui ir pnš. ) – užgniaužia pyktį, baimę, kitus jausmus, bet išmokęs šio vaidmens paauglys ir suaugęs galiausiai patiria nepasitenkinimą, depresiją, destruktyviai elgiasi šeimoje ir apskritai visuomenėje.