A. Miller “Gabaus vaiko drama ir tikrosos savasties paieška” knygos refleksija

’Neįmanoma pakeisti praeities, neįmanoma panaikinti vaikystėje patirtų traumų. Tačiau galime keistis patys, galime „sutaisyti’’ save, atgauti prarastą vienovę. Tam reikia ryžtis atidžiau pažvelgti į mūsų kūno sukauptas žinias apie praeities įvykius ir jas įsisąmoninti.’’ A. Miller

Šie žodžiai parašyti knygoje, lydėjo mane visą laiką skaitant knygą. Visą laiką mąsčiau, nejau tikrai mes nieko negalime padaryti, kad pakeistume praeitį, pamirštume traumas patirtas vaikystėje. Tai privertė mane labai susimąstyti apie pačios vaikystę, kokia ji buvo.

Lyg šiol pagalvoju nejaugi visi vaikai auga ir augo patyrę vaikystėje traumų? Prisiminus save vaikystėje tikrai galėčiau pasakyti, kad patyriau vaikystėje traumų, tačiau jos buvo fizinės, įvairiausi susižalojimai kieme žaidžiant su kitais vaikais. Niekada nepagalvojau, kad vaikus traumuoti gali ir patys tėvai.