Kontrolės svarba organizacijai ir pagrindiniai kontrolės proceso etapai

Įvadas. Teorinė dalis. Vadybos samprata. Kontrolė. Kontrolės samprata. Kontrolės svarba. Pagrindinės kontrolės vykdymo priežastys. Kotrolės proceso etapai. Organizacinių valdymų struktūrų tipai. Kontrolės rūšys. Kontrolės savybės. Praktinė dalis. Kontrolės analizė „Congress“. Organizacijos „Congress“ aprašymas. Kontrolė įmonėje „Congress“. Kontrolės proceso etapai „Congress“. Išvados. Siūlymai. Literatūra.

Darbo tikslas: suprasti kontrolės svarbą organizacijose ir pateikti organizacijos pagrindinius kontrolės proceso etapus.

Terminas „vadyba“ įvestas lietuvių mokslininko V. A. Graičiūno ir kildinamas iš žodžio vadas.

Vadybinė veikla organizacijoje yra sudėtinga; ją galima nagrinėti įvairiais aspektais, pvz., funkciniu – kai valdymo veikla išskaidoma į savarankiškas, bet tarpusavyje glaudžiai susijusias valdymo funkcijas; objektiniu – kai yra nagrinėjami atskirų valdymo objektų valdymo ypatumai, pvz., operacijų valdymas apima kompleksą veiklų: gamybos planavimą, išteklių organizavimą, vadovavimą operacijoms ir personalui, operacijų veiklos valdymo stebėseną ir kt.

Valdomi ne tik žmogiškieji, bet ir materialiniai ištekliai (medžiagos, žaliavos, piniginiai), informacija bei funkcinės sritys: gamyba, marketingas, finansai, apskaita ir kt.

Vadybos funkcija – konkreti vadybinės veiklos sritis, darbo pasidalijimo procese susiformavusi tam tikra valdymo veiklos rūšis tam tikram tikslui pasiekti. Tai vienas kitą keičiančių veiksmų visuma.

Vidutinėse ar didelėse įmonėse bei organizacijose vadybos funkcijos yra vykdomos atskirų darbuotojų ar atskirų padalinių. Mažose įmonėse, kur nėra samdomų darbuotojų, visas vadybos funkcijas atlieka pats įmonės savininkas.

Organizavimas – tai reikalingos sistemos sukūrimas, priemonė nustatytiems tikslams pasiekti. Organizacijų struktūros gali būti teorinės-geografinės, orientuotos į vartotoją, sudarytos pagal veiklos laiką ar tvarką, taip pat pagal užduotis. Mažiausias struktūrinis organizacijos vienetas yra darbo vieta.

Kontrolė – planinės ir tikrosios būklės palyginimas. Svarbiausias jos uždavinys – užkirsti nukrypimams, galimiems atsirasti ateityje, kelią nuo reikiamos būklės.

Vadovavimas – tai darbuotojų pastangos siekti įmonės tikslų. Vadovavimo turinį sudaro poveikio priemonės: motyvavimas, lyderiavimas, aktyvinimo priemonės, vadovavimo stilius.

Motyvavimas, arba skatinimas, - tai veiklos stimulų kūrimas ir naudojimas.

Materialiosios – tai darbo įvertinimas ir apmokėjimas, darbo sąlygos, personalo parinkimas, socialinis biudžetas.

Grynoji motyvacija – tai pasitenkinimas darbu, valdymo stilius, informacija ir komunikavimas, kvalifikacijos kėlimas, saviraiškos galimybės, dalyvavimas valdymo procese, konfliktų valdymas.

Vadovavimo stilius rodo, kaip vadovas teikia nurodymus pavaldiniams, ar su jais tariasi, kaip pavaldiniai vykdo paliepimus. Vadovavimo stilius priklauso nuo vadovo asmenybės, pavaldinio, kaip jis priima paliepimus, ir dažnai nuo situacijos.

Nukrypimas nuo plano ir nepakankamas rezultatyvumas. Kontrolė padeda vadovams stebėti aplinkos permainas bei jų įtaką organizacijos pažangai.

Aplinkos pokyčiai. Tai neišvengiama bet kurios organizacijos aplinkos dalis: vyksta rinkos poslinkiai, konkurentų siūlomi nauji produktai ir paslaugos užkariauja visuomenės sąmonę, vyriausybės reguliavimas padidėja ar sumažėja. Vadovai stebi šiuos pokyčius, kurie daro įtaką jų produktams ar paslaugoms, o kontrolės funkcija padeda reaguoti į atsirandančius pavojus ar galimybes.

Nepakankamai efektyvus išteklių panaudojimas. Atliekos, likučiai, švaistomi financiniai ištekliai – tai organizacijos konkurencingumą mažinantys veiksniai, su kuriais kovoti gali teisingai orientuota kontrolė.

Vertės didinimas. Organizacijos tikslas turėtų būti padidinti savo produkcijos ir paslaugų vertę. Padidinta vertė reiškia geresnę negu vidutinę kokybę, kuri pasiekiama tiksliomis kontrolės procedūromis.