Laivo isigijimas ir jo teisinis reguliavimas

Įvadas. Laivo samprata. Laivų klasifikacijos požymiai. laivų tipai pagal požymius. Laivų tipai pagal paskirtį. Laivo pirkimo- pardavimo sutarties ypatumai tarptautineje ir Lietuvos respublikos teisėje. Laivo pirkimo-pardavimo sutarties samprata. Laivo pirkimo-pardavimo sutarties forma. Laivo pirkimo-pardavimo sutarties esminės sąlygos. Laivo pirkimo-pardavimo sutarties dalykas. Laivo pirkimo-pardavimo sutarties kaina ir mokėjimo tvarka. Laivo perdavimas ir nuosavybės teisės perėjimas. Pirkėjo ir pardavėjo įsipareigojimai bei kitos laivo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Išvados. Literatūra.

Dar civilizacijos priešaušriu susisiekimas vandens transportu buvo itin svarbus veiksnys, lemiantis žmonijos išgyvenimą, prisitaikymą ir evoliuciją. Vandenynai ir jūros ne tik maitino, bet ir viliojo keliu į pažinimą. Vienos iš Australijos apgyvendinimo hipotezių šalininkai teigia, kad žmonės jau prieš 45 000 metų iš rąstų išskaptuotais luotais sugebėdavo įveikti vandens stichiją. Ilgainiui vandens transportas tapo nepamainoma prekybos ir susisiekimo priemone, suteikė galimybių pažinti viso pasaulio tautų kultūros lobyną. Besiplėtojanti laivybos pramonė gerokai paspartino imperijų kūrimą — nenugalimi romėnų ir finikiečių laivynai ir sausumoje, ir jūroje plėtė valdas. Vis didesni ir tobulesni laivai neabejotinai prisidėdavo prie valstybių karinių pergalių ir įsitvirtinimo politiniame pasaulio žemėlapyje. Laivai skynė kelią prekybinių revoliucijų, imperializmo ir kolonizacijos laikotarpiais. Vėjo varomus burinius laivus XIX amžiuje pakeitė garlaiviai. Kita pažangių laivybos technologijų era —dyzeliniai ir atominiai varikliai — neabejotinai sukėlė permainų transporto srityje. Šiandien, statistikos duomenimis, palyginti su kitais susisiekimo keliais (oru ir sausuma) gerokai daugiau (beveik 90 proc.) viso pasaulio krovinių vežama jūrų transportu. Vis didesnio tonažo laivų statyba užtikrina, kad ši susisiekimo priemonė ir toliau išliks populiariausia tarp stambiausių pasaulio gamintojų ar prekybos įmonių.

Susiklosčius visuomeniniams santykiams laivybos srityje, atsirado ir poreikis juos reguliuoti. Žodinius papročius ilgainiui imta užrašinėti, rinkti į bendrus rinkinius, pamažu formuojant taisykles, reglamentuojančias laivais plukdančių prekes asmenų elgesį.

Darbo tikslas: išanalizuoti laivo isigijimą ir jo teisinį reguliavimą

Darbo uždaviniai:

išanalizuoti kas laikoma esminėmis laivo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis;

aptarti kokias nuostatas taikomos Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, sandorio formai;

Lietuvoje laivų statyba pradėta plėtoti IX-XI amžiais. Pirmieji laivai pastatyti Kuršių marių pakrantėse ir Nemuno aukštupyje. Jų keliamoji galia būdavo iki 10 tonų. Jau X-X1I amžiais lietuviai pasiekdavo Gotlandą ir kitus Baltijos jūros uostus.

Laivai klasifikuojami pagal šiuos požymius: paskirtį, plaukiojimo rajoną, pagrindinio variklio tipą, korpuso medžiagą ir kt.

-povandeninės valtys (laivai) (atominės ir dyzelinės);

-pagalbiniai laivai (transporto, gelbėjimo-remonto, pasiuntiniai, moko¬mieji, ligoniniai ir kt.).

Civiliniai laivai klasifikuojami pagal daugelį kriterijų, pagrindinis laivo paskirtis. Kiti kriterijai būtų šie:

-transporto (skirti generaliniams kroviniams ir kt.);

-tarnybiniai-pagalbiniai (locmanų, kateriai ir kt.);

-techninio aptarnavimo (žemsiurbės, žemkasės ir kt.).

-jūrinius (tolimojo ir pakrančių plaukiojimo laivai);

-reide stovintys (laivai plaukioja uosto akvatorija, didelių upių žiotyse, reiduose jūroje);

-vidaus plaukiojimo (skirti plaukioti vidaus vandenyse);

-mišraus plaukiojimo (laivai plaukioja upėmis ir jūromis, t. y. „upė - jūra" ir „jūra - upė").

Tolimojo plaukiojimo rajono laivai gali nutolti nuo uosto slėptuvės daugiau kaip 200 mylių. Tokių jūrinių laivų plaukiojimo rajonas yra neribotas. Jei jūriniai laivai nuo uosto slėptuvės gali nutolti mažiau kaip 200 mylių, jie priskiriami I plaukiojimo rajonui, jei mažiau kaip 50 mylių - II plaukiojimo rajonui. Laivai, kurie plaukioja pakrantėmis ir reiduose, priskiriami III plaukiojimo rajonui.

-savaeigius laivus, kurie turi mechaninius variklius;

-nesavaeigius, kurių judėjimo šaltiniai gali buti vėjas, irklai, vilkikai.

-irklinius (pagrindinis variklis - žmogaus fizinė jėga);

-garlaivius (pagrindinis variklis - garo mašina);

-šilumlaivius (pagrindinis variklis - vidaus degimo variklis);

-turbininius (pagrindinis variklis - garo ar dujų turbinos);

-elektrolaivius (irianiąjį sraigtą suka elektros variklis);

-išstumiamieji vandenį (plaukioja vandens paviršiumi su tam tikra grimzle, korpusu išstumdami vandenį);

-laivai su povandeniniais sparnais (korpusas iškilęs virš vandens, plaukimo metu laivai remiasi į povandeninius sparnus);

-laivai su oro pagalve (plaukdamas laivas neliečia vandens paviršiaus);