Lipidai prezentacija
Lipidai. Lipidų klasifikacija. Lipidai. Lipoproteino struktūra. Vaškai. Lipidų klasifikacija, nomenklatūra ir savybės. Fosfolipidai. Glikolipidai. Steroliai, steridai. Cholesterolis. Rekomenduojama. Biologinės lipidų funkcijos. Lipidų fizinės savybės. Lipidų cheminės savybės. Riebalai. Lipidų cheminės savybės. Riebalų transacilinimas (peresterinimas). Riebalų jungimosi reakcijos. Riebalų oksidavimo reakcijos. Riebalų polimerizacijos reakcijos. Lipidų virškinimas. Skrandis. Lipidų virškinimas. 12-tė žarna. Lipidų virškinimas. Žarnynas. Lipidų virškinimas. Riebalų rezorbcija. Lipidų kitimas organizmo ląstelėse. Riebiųjų rūgščių oksidacija. Riebiųjų rūgščių sintezė. Cholesterolio apykaita. Lipotropinės medžiagos. Lipidų apykaitos sutrikimai. Hiperlipoproteinemijos. Aterosklerozės rizikos veiksniai. MTL Cholesterolio ir monocitų - makrofagų vaidmuo aterosklerozinės plokštelės susidarymui. Aterosklerozės vystymasis. DTL cholesterolis ir jo kitimo įvertinimas. DTL cholesterolio padidėjimo priežastys. DTL cholesterolio sumažėjimo priežastys. MTL cholesterolis ir jo kitimo įvertinimas. MTL cholesterolio padidėjimo priežastys. MTL cholesterolio sumažėjimo priežastys (sumažėjimas – geras prognoztinis gydymo požymis). Mtl ir dtl santykis. Trigliceridai ir jų kitimo įvertinimas. Trigliceridų padidėjimo priežastys. Nutukimas. Nutukimas – rizikos veiksnys. Nutukimo lygiai pagal KMI. Retesnės sutrikusios lipidų apykaitos ligos.
Lipidai – tai grupė augalinės ir gyvūninės kilmės organinių medžiagų, blogai tirpstančių vandenyje, bet gerai tirpstančių įvairiuose tirpikliuose.
Pagal sudėtį ir struktūrą skiriami į: paprastuosius (acilgliceroliai, acilsteroliai, vaškai); sudėtinius (fosfolipidai ir glikolipidai). Sudėtiniai atitinkamai skirstomi pagal turimą alkoholį ir papildomą bazinį junginį.
Sudėtiniai lipidai – yra kiekvienoje organizmo ląstelėje. Svarbiausi yra : fosfolipidai ir glikolipidai. Fosfolipidai įeina į ląstelių membranų sudėtį. Jų daug yra nervų audiniuose, kepenyse, širdyje. Dalyvauja įvairiuose baltymų sintezės procesuose, aktyvina protrombiną ir t.t. Glikolipidai pasižymi tuo, kad didelis jų kiekis organizme gali sukelti paveldimus susirgimus. Jų priežastis – tam tikro fermento trūkumas.
Cholesterolis – tai gyvūninis sterolis. Žmogaus organizme tik apie 10 ℅ cholesterolio yra susijungiąs su riebiosiomis rūgštimis. Kita dalis laisvasis cholesterolis, jo yra kraujyje, kepenyse, smegenų audinyje. Cholesterolis gali būti sintetinamas iš angliavandenių, riebalų, baltymų apykaitos metu susidariusio acetil-CoA. Ląstelėse yra įvairių cholesterolio darinių ir apykaitos produktų. Cholesterolis įeina į ląstelių citoplazmos ir membranų sudėtį.
Padeda virškinti riebalus pradinė medžiaga lytinių ir kitų hormonų sintezei veikiant saulės spinuliams iš cholesterolio gaminasi vitaminas D3 įeina į daugelio ląstelių sudėtį, į nervinio audinio tulžies rūgštys (cholio rūgštis), steroidiniai gliukozidai bei alkaloidai.
