Logistikos organizavimas
Logistikos apibrėžimų yra gana daug. Paprastai logistika apibrėžiama kaip optimalus fizinių srautų bei paslaugų planavimas, organizavimas ir kontrolė. V. Paulauskas monografijoje „Logistika“ (2005) sako, kad logistika reiškia konkrečių veiksmų numatymą, įvertinant visus galimus vidinius ir išorinius poveikius, teigiamas ir ypač neigiamas planuojamo proceso įtakas. Pasak „M&M Militzer&Munch Fortransas“ generalinio direktoriaus J. Ravinsko, logistika šiandien – tai procesų, susijusių su prekėmis (kroviniais), sistema, kuri optimizuoja procesų (nuo gamybos iki klientų aptarnavimo) skaidrumą. Logistikos procesai yra susiję su tam tikrų prekių gabenimu ir jų pristatymu per tam tikrą laiką. Logistikos mokslo objektas ir reikiamo prekių kiekio nustatymas – kad jų visada būtų tiek, kiek reikia. Ji susijusi ir su paskirstymo procesais, duomenų apdorojimu, krovinių valdymo sistemomis, sąskaityba ir t.t..
Kadangi numatomi logistikos procesai yra skirtingos paskirties, skiriasi jų vykdymo laikas, tikslai, aplinka, reikalaujamas žmonių išsilavinimas, atsirado įvairios logistiką apibūdinančios sampratos, kaip antai: aprūpinimo logistika, gamybos logistika, paskirstymo logistika, transporto logistika, sandėlių logistika ir t. t. Tai rodo, kad pats logistikos terminas yra įvairiapusis, taikytinas daugeliui sričių, logistikos procesus galima skaidyti į atskirus elementus arba juos susieti.
Lėšos, išleidžiamos logistikai, sudaro santykinai didelę visų išlaidų dalį. Įvairiose įmonėse jos yra skirtingos ir sudaro apie 35 procentus.
Struktūros organizavimas jungia užduočių analizę ir užduočių sintezę.
Užduočių analizė labai dažnai komplikuotas ir kompleksiškas įmonės užduotis sistemiškai suskaido į atskiras dalis, kurios sudaro galimybę parengti elementarias užduotis. Užduočių analizė padeda atsakyti į tokius klausimus:
Iš šių klausimų susidaro užduočių analizės sudėtinės dalys:
Analitiškai nustatytas atskiras užduotis užduočių sintezė susieja į užduočių kompleksą, kad būtų galima sudaryti veiksmų programą. Tai susiję su:
Gamybos organizavimas pagal operacijų nuoseklumo reguliavimo principą užduočių vykdymą. Jo objektai yra darbo eiga ir darbo rezultatas.
Šio organizavimo pagrindiniai tikslai:
darbas su kuo mažesnėmis sąnaudomis;
procesų trukmės optimizavimas;
gamybinio pajėgumo didinimas;
apdorojimo klaidų skaičiaus mažinimas;
nustatytų gamybos terminų laikymasis;
paprastų ir patrauklių įrenginių naudojimas.
Organizuojant funkcijas, vienos rūšies vykdytojai nepriklausomai nuo objektų susiejami vienas su kitu. Ši organizavimo forma daugiausia paplitusi įmonėse, gaminančiose vieną produktą arba daugelį vienos rūšies produktų.
Padaliniai apima atskirą produkciją arba šios produkcijos grupes, sudarytas iš įvairių projektų. Dažnai padaliniai kuriame laikantis regioninio požiūrio.
Dažniausiai svarbios funkcijos įmonės vadovo yra suskirstomos į centrines sritis. Tai tyrinėjimų ir plėtros sritys, finansų ir buhalterinės apskaitos kontrolė. Yra įvairių padalinių organizavimo variantų. Atskiriems padaliniams yra suteikiamas didelis savarankiškumas. Padaliniai su nuosavu biudžetu ir vadovavimu įmonės valdymo sričiai turi didelę sprendimo laisvę. Labai dažnai padaliniai tampa savarankiškomis įmonėmis, o sėkmingai dirbantys – net profesiniais centrais.
Objekto organizavimas suteikia galimybe geriau apžvelgti ir koordinuoti kompleksines ir komplikuotas sritis.
Padalinių organizavimas yra gana veiksmingas, nes kiekvieno padalinio funkcijų sritis privalo būti tinkamai susisteminta ir sutvarkyta.
