LR finansų teisės šaltiniai, rūšys ir klasifikavimo pagrindai

LR finansų teisės šaltiniai, rūšys ir klasifikavimo pagrindai. Finansų teisė – kas tai? Teoriniu požiūriu finansų teisė. Teisės šaka. Finansų teisės šakos kriterijai. Finansų teisės. ekonominis kriterijus. Finansų teisės. teisinis kriterijus. Finansų teisės dalykas. Finansų teisės dalyko ypatumas. Finansų teisės dalyko požymiai. Finansinių santykių grupės. Teisės Teorijoje išskiriami. 2 pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai. Imperatyviojo metodo požymiai. Dispozityviojo metodo požymiai. Finansų teisės. reguliavimo metodas. Finansų teisės šaltiniai. Finansų teisės norminis aktas. Finansų teisės šaltinių rūšys. Pagrindinius Finansų teisės šaltinius galima suskirstyti į šias grupes. Lr finansų teisės. šaltinių ypatumai. Finansų teisės norma. Finansų teisės normoms būdingi bendri požymiai. Normoms būdingi. specialūs arba šakiniai požymiai. Finansų teisės. normų klasifikacijos. Klasifikacija. pagal funkcijas. Ii klasifikacija. pagal subjektams daromą poveikį. Klasifikacija. pagal adresatus. Iv klasifikacija. pagal tikslus. Finansų teisės normos turi ir kitų specifinių ypatumų. Naudota literatūra.

Finansiniai procesai vyksta valstybės sferoje, valstybei vykdant finansinę veiklą, t.y.: kaupiant, paskirstant, perskirstant, kitaip panaudojant piniginius fondus; taip pat reguliuojant finansų rinkas, jas prižiūrint, kontroliuojant, nustatant jų veikimo principus; vykdant pinigų emisiją, reguliuojant pinigų apyvartą šalyje ir pan.

Į finansų teisės dalyką patenka NE VISI piniginiai santykiai, o tik tie, kurie susidaro valstybei ar savivaldybei vykdant finansinę veiklą, siekiant įgyvendinti valstybės funkcijas ir tenkinant viešą interesą.

Teisės Teorijoje išskiriami 2 pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai:.

Imperatyvusis (kitaip dar vadinamas direktyvusis) Dispozityvusis (arba autonominis).

Finansų teisė, kaip savarankiška teisės šaka, turi ne tik savo reguliavimo dalyką, bet ir teisinio reguliavimo metodą, pasižyminti savo ypatumais.

Finansų teisėje veikia tiek teisinis įpareigojimas, tiek draudimas, tiek leidimas, tačiau visi jie pasižymi savo ypatumais. Pvz., finansų teisėje elgesio taisyklių nustatymo būdai realizuojami skirtingomis proporcijomis ir dariniais, tačiau reikėtų pažymėti, kad vis dėlto finansų teisėje dominuoja teisinis įpareigojimas.

Finansinių teisinių santykių reguliavimo metodas yra imperatyvusis, tačiau šalia imperatyvaus metodo, taip pat pasitaiko autonomijos: (pvz., susitarimas tarp Valstybės kompetentingos institucijos iš vienos pusės, ir piliečio (privataus fizinio asmens) – iš kitos pusės, dėl valstybinio kredito – piliečiui perkant Vyriausybės taupymo lakštus ar kitus VVP).