Maisto įtaka virškinimui Sūris

Virškinimas – tai procesas, per kurį mechaniškai susmulkintas maistas chemiškai (veikiamas fermantų) suskaidomas iki paprastesnių junginių, gebančių rezorbuotis į kraują ir limfą.

Tik XVIII a. pradžioje pradėti pirmieji moksliniai tyrimai žmogaus ir gyvūnų virškinimo srityje. Žmogaus virškinimą tyrė R. A. Rėaumur, L. Spallanzani, W. Beaumont, I. Pavlovas. Šių mokslininkų dėka nustatyas virškinimo sulčių išsiskyrimo mechanizmas, sulčių sudėties pakitimai, priklausantys nuo valgomo maisto, virškinimo ypatumai atskirose virškinamojo trakto dalyse. Vėlesni XIX – XX a. atlikti tyrimai papildė jau sukauptą medžiagą ir beveik visiškai atskleidė žmogaus virškinimo sistemos ypatumus.

Virškinimo sistema, jos būklė yra labai svarbi medžiagų apykaitai – kasdien su virškinimo sultimis išsiskiria nemažas kiekis vandens ir jame tirpstančių mineralinių medžiagų, vitaminų ir kt. Šio vandens ir jame ištirpusių medžiagų didesnė dalis vėl įsiurbiama į vidinę organizmo terpę, o kita dalis – pašalinama iš organizmo.

Įvairiose virškinamojo trakto sienelių dalyse gaminami ne tik fermantai, bet ir hormonai, kurie labai svarbūs normaliam organizmo funkcionavimui.

Virškinimas burnoje. Burnoje maistas mechaniškai susmulkinamas (labai padidėja jo paviršius), sumaišomas su seilėmis, suformuojamas kąsnis. Kramtant svarbus vaidmuo tenka dantims ir liežuviui.

Dantimis maistas kandamas, laikomas ir kramtomas. Liežuvis minko, maišo į burną patekusį maistą, aktyviai padeda jį nuryti, įvertina maisto skonį, temperatūrą. Liežuvio dalys nevienodai jautrios skonio dirgikliams : šaknis (užpakalinė liežuvio dalis) jautresnė karčiam skoniui, šonai – rūgščiam, o viršūnė (liežuvio galiukas) – saldžiam ir sūriam. Liežuvis, kaip ir dantys, būtinas kalbos organas.

Kramtymas, kąsnio formavimas ir rijimas – labai sudėtingi procesai, kuriuos reguliuoja centrinė nervų sistema (joje esantys virškinimo centrai).

Svarbus vaidmuo formuojant kąsnį, drėkinant maistą, juntant skonį tenka seilėms. Seilės – tai visų seilių liaukų sekretų mišinys. Didžiosios poausinės seilių liaukos gamina baltymines, pažandinės – baltymines gleivines, poliežuvinės – gleivines seiles. Šios seilės išsiskiria maistui patekus į burną, kai dirginami skonio receptoriai, taip pat, kai maistą matome, užuodžiame ir pan.