Maisto produktų kokybės vertinimo būdai

Kokybės vertinimo būdai. kokybės valdymas ir sauga maisto produktų kokybės vertinimo būdai. Maisto produktų kokybės ir saugos valdymo sistema. Nebus jokios rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei. Ne didesnė. Maisto kokybės valdymo sistema apima. Maisto kodeksas. Codex Alimentarius struktūra. Naudingi maisto saugos šaltiniai. Žemiau pateiktos naudingos internetinės prieigos.

techninius dokumentus, skirtus produktų gamybai ir jų kontrolei (įstatymus, norminius dokumentus, kitus teisinius aktus, standartus, technines sąlygas, technologijos instrukcijas),

Šios komisijos veikloje dalyvauja ir Pasaulinės sveikatos organizacija (WHO).

CAC bendradarbiauja su ISO, IUPAC ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

FAO ir WHO sudarė jungtinę Maisto kodekso komisiją, kuri išleido ir kas 3-4 metus peržiūri Maisto kodeksą – Codex Alimentarius (CA).

Codex Alimentarius sistema yra svarbi ir sudaro unikalią galimybę visoms šalims:

pasiekti tarptautinius susitarimus, formuluojant ir harmonizuojant maisto standartus;

leidžia tarpusavyje suderinti atskirų valstybių higienos normas ir rekomendacijas su šiais standartais;

Tomas 1B- Bendrieji reikalavimai. Maisto higiena;

Tomas 2A – Pesticidų likučiai maiste ;

Tomas 2B – Pesticidų likučiai maiste. Didžiausi leidžiami kiekiai;

Tomas 3 – Veterinarijos vaistų likučiai maiste;

Tomas 4 – Maisto produktai specialioms dietoms, įskaitant maistą kūdikiams ir vaikams;

Tomas 5A – Perdirbti ir greitai sušaldyti vaisiai ir daržovės;

Tomas 5B – Švieži vaisiai ir daržovės;

Tomas 7 – Grūdai, ankštiniai, jų perdirbimo produktai ir augaliniai baltymai;

Tomas 8 - Riebalai, aliejai ir su jų perdirbimo produktai;

Tomas 9 – Žuvis ir žūklės produktai;

Tomas 10 – Mėsa ir mėsos produktai. Sultiniai ir sriubos;

Tomas 11 – Cukrus, kakavos produktai ir šokoladas;

Tomas 12 – Pienas ir pieno produktai;

Tomas 13 – Analizės ir bandinių atrinkimo metodai.

iš anksto įspėja apie sveikatai grėsmę keliantį maistą,

Direktyva, skirtingai nuo reglamento neturi tiesioginio visuotinio galiojimo. Ja nustatomas tikslas, kurį visos ES šalys privalo pasiekti, tačiau kiekviena šalis gali nuspręsti, kaip tai padaryti. Sprendimai skiriasi nuo reglamentų tuo, kad jie skirti konkrečiam adresatui, o reglamentas taikomas visuotinai.