Mikroekonomikos konspektas: pagrindai

Mikroekonomikos konspektas pagrindai. Klausimai ir atsakymai.Kuo skiriasi ir kuo panašios mikroekonomika ir makroekonomika? Kokie elementai (subjektai) sudaro ūkio struktūrą? Koks yra ryšys tarp jų? Kokia yra išteklių ribotumo problemos esmė? Paaiškinti grynojo eksporto sąvoką. Kodėl grynasis eksportas sudaro vos kelis procentus BVP ir gali būti neigiamas?

Makroekonomika – ekonomikos mokslas, nagrinėjantis ekonomiką sudarančių elementų visumos elgseną bei tai, kaip šios visumos sąveikauja.

3. Kokia yra pasirinkimo problemos esmė? Kokius klausimus kelia ekonomika, bandydama spręsti pasirinkimo problemą?

Pozityvusis (pozityvinis arba empirinis) ekonomikos požiūris nagrinėja, aiškina ir prognozuoja objektyviai

susiklosčiusius ekonominius sistemos reiškinius siekdamas paaiškinti tai, kas vyksta, kokie yra ryšiai ir

5. Koks pagrindinis skirtumas tarp planinės ir laisvosios rinkos ekonomikos sistemų?

bei už kokią kainą parduodama). Ši sistema remiasi kolektyvine nuosavybe. Vietoje rinkos stimulų

LAISVOSIOS : joje gamybos veiksniai priklauso privačiam subjektui (veikia privati nuosavybė), todėl rinka

Poreikis – tai vidinis – biologinės ir socialinės prigimties nulemtas – motyvas, skatinantis ekonominę veiklą (vartoti sukurtus daiktus ir paslaugas).

Pakeičiamumas (substitucija): tą patį poreikį dažnai galima tenkinti keliomis kitomis gėrybėmis, kitoje vietoje ar kitu laiku.

Ekonominės gėrybės – tai tokios prekės ir paslaugos, kurios yra ribotos ir turi ekonominę vertę (kainą).

3. Kodėl rinkos mainų sistemoje išskiriame dvi rinkas (prekių ir paslaugų bei išteklių) (2 priežastys-skirtumai)?

Kreivė yra išsigaubusi dėl mažėjančio ribinio našumo dėsnio: Norint gauti vienos prekės daugiau, reikės atsisakyti vis daugiau kitos prekės.

Alternatyvioji vertė – tai kiekis kitų prekių, kurio privalome atsisakyti, kad gautume papildomą (ribinę) prekę.

sąnaudos, atsirandančios prekę parduodant pirkėjui bei nustatant, o vėliau ir užtikrinant nuosavybės teisę į prekę.

*Prekės pakaitalų skaičius. Jei prekė turi daug pakaitalų, jos paklausa bus elastinga, nes pakilus tokios prekės kainai, vartotojas galės nusipirkti pakaitalo.

Būtiniausios ar prabangos prekės. Būtiniausias prekes vartotojas vis tiek pirks pakilus kainai – jų paklausa neelastinga. Tuo tarpu prabangos prekių galima atsisakyti – jų paklausa elastinga.

Vartotojo biudžeto dalis, skirta tai prekei įsigyti. Jei prekė sudaro nežymią dalį vartotojo krepšelio, tai jos paklausa bus mažiau elastinga ir atvirkščiai.

Didėjant vartojamos prekės (paslaugos) kiekiui, lėtėja bendrojo naudingumo augimo tempas, nes kiekvienas papildomas prekės (paslaugos) vienetas teikia mažėjantį naudingumą.

tai skirtumas tarp maksimalios kainos, kurią vartotojas būtų linkęs sumokėti už prekės vienetą, ir realios rinkos kainos, kurią jis faktiškai moka.

Išvada: bendrasis naudingumas (TU) neapsprendžia paklausos bei kainos. Kainą apsprendžia paskutinės porcijos naudingumas (MU) bei kaštai tam produktui gauti.

Kreivė yra krentanti žemyn. Abi prekės teikia naudingumą vartotojui, todėl vartotojas, gaudamas vieno produkto daugiau, didina to produkto bendrą naudingumą, taip turėdamas atsisakyti kitos prekės dalies.

Kreivės išgaubta koordinačių pradžios atžvilgiu. Didindamas vienos prekės kiekį, vartotojas vis mažiau atsisako kitos prekės kiekio (mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis).

Sumažėjus prekių rinkinio vienos prekės kainai, realiosios pajamos išauga. Dabar ankstesnis prekių rinkinys (krepšelis) kainuoja mažiau, todėl vartotojas gali nusipirkti dar daugiau prekių. Taigi kainų sumažėjimas santykinai padidina vartotojo biudžetą

Vienos prekės kainai sumažėjus, prekių kainų santykiai pasikeičia. Esant nekintamoms pajamoms, vartotojas galės nusipirkti didesnį atpigusios prekės kiekį. Tačiau norėdamas turėti tą pačią rinkinio naudą, kurią turėjo, vartotojas turės mažinti neatpigusios prekės pirkimą, nes vartotojo požiūriu atpigusi prekė yra naudingesnė, palyginti su preke, kurios kaina nepasikeitė. Prekių rinkinyje keisis prekių kiekio proporcijos, išliekant tai pačiai teikiamai naudai.

5. Per pavyzdį paaiškinti, kas yra gamybos masto grąža (jos formas: didėjanti, pastovi ir mažėjanti).