Naujų technologijų įtaka kalbai



Įvadas. Ženklų ir signalų amžius. Kalbos amžius. Kalbos kilmė. Kalbos kilmės teorijos. Kalbos kilmės teorijų trūkumai. Rašto amžius. Spaudos amžius. Spaudos išradimas. Laikraščių istorija. Masinės komunikacijos amžius. Telegrafo reikšmė komunikacijos istorijoje. Telefonas. Kompiuterinės komunikacijos amžius. Kompiuterio raida. Elektroninis tinklas – internetas. Bloga ar gera įtaka. Internetas kaip komunikacijos priemonė. Trumposios žinutės - neformalios kalbos plitimas? Sms kaba. Išvados. Bibliografinių nuorodų sąrašas.
Darbo aktualumas
Kalba atsirado labai seniai ir smarkiai skiriasi nuo dabartinės. Taip yra nes laikui bėgant ji keitėsi ir tobulėjo. Kalba priklauso nuo visuomenės raidos ir jos pokyčių. Ją įtakoja kitos kalbos bei naujų technologijų atsiradimas. Svarbu ir įdomu yra žinoti, kaip ir kodėl nuo primityvių garsų „ai“ „oi“ gimė ir vytėsi kalba.
Darbo objektas
Šio darbo objektu yra kalba ir veiksniai, kurie lemia jos keitimąsi.
Darbo tikslas
Išanalizuoti kaip kalba vystėsi skirtinguose jos gyvavimo etapuose.
Kursinio darbo uždaviniai
Tikslui pasiekti buvo užbrėžti tokie uždaviniai:
•Išsiaiškinti kalbos kilmę;
•Ištirti jos vysymąsi kiekviename etape (ženklų ir signalų amžiuje, kalbos amžiuje, rašto amžiuje, spaudos amžiuje, masinės komunikacijos amžiuje, kompiuterinės komunikacijos amžiuje);
•Išsiaiškinti ar naujos technologijos daro gerą ar blogą įtaką kalbai.
Seniausi žmonių protėviai komunikavo panašiai kaip dabar komunikuoja kai kurie gyvūnai – garsais ir kūno judesiais, kartais uosle. Tai buvo ribotas garsų kiekis: riksmai, šauksmai, urzgimas ir kūno kalba. Per milijonus metų šie signalai ir ženklai vystėsi į sudėtingesnius ir efektyvesnius komunikacijos būdus, paremtus taisyklėmis.
Signalas atkreipia dėmesį, bet neperduoda informacijos. Tuo tarpu ženklas perduoda reikšmę. Signalai ir ženklai buvo riboti. Kiekvienam daiktui ar idėjai reikėjo atskiro ženklo. Tai buvo labai sudėtinga ir neefektyvu. Iš pradžių ženklai buvo instinktyvūs, o vėliau tapo sutartiniai – juos buvo galima išmokti, jie buvo efektyvesni ir sudėtingesni Tokia komunikacija buvo sudėtinga, nes reikėjo rodyti visus veiksmus.
Žmonės, neturėdami kalbos, negalėjo turėti kultūros, nes ją visų pirma sudaro mitai ir pasakojimai, o žmonės, kurie dar nenaudojo kalbos, jie negalėjo kurti legendų ir mitų.
Psichologai mano, kad žmogus mąsto kalbos pagrindu. Pirmykščiai žmonės negalėjo klasifikuoti, planuoti, o tai reiškia, kad jų protinis gyvenimas buvo “ribotas”.
Kūno ir garsų pagalba galima sudaryti apie 700 000 skirtingų ženklų kombinacijų. Tai būtų pakankamas pakaitalas normaliai kalbai. Todėl kyla klausimas: kodėl žmonija pasuko kalbos keliu, o ne toliau vystė ir tobulino ženklų kalbą? Atsakyti į šį klausimą galima išvardžius kalbos privalumus.
- Microsoft Word 40 KB
- 2013 m.
- 18 puslapių (4827 žodžiai)
- Universitetas
- Kinder
-