Neformaliojo ugdymo organizavimo problemų pradinėje mokykloje identifikavimas

Įvadas. Neformaliojo ugdymo problemos ir situacija mokslinėje literatūroje. Neformaliojo ugdymo samprata, sąvokos, uždaviniai tikslai ir kryptys. Neformalus ugdymas Lietuvoje, istoriniu atžvilgiu. Neformaliojo ugdymo švietimo organizavimas. Neformaliojo ugdymo veiklos formos. Neformaliojo ugdymo įtaka ir nauda pradinių klasių moksleiviams.

Temos aktualumas. Tobulėjančiai šiuolaikinei mokyklai, kartu kinta ir neformalaus ugdymo reikšmė bei paskirtis. Mokinių popamokinė veikla tampa neatsiejama nuo jų gyvenimo rutinos, bendrųjų žmogaus kompetencijų. Vaikui būdingas judėjimo poreikis, todėl laisvalaikio užimtumas yra svarbus prevencinis veiksnys, lemiantis sėkmingą socializaciją. Berniukai labiau nori lankyti sporto būrelius, o mergaitės šokių. Tačiau pradinukus reikia mokyti tvardyti savo elgesį bei judesius. Tuo dažniausiai rūpinasi būrelių vadovai, klasės auklėtojai, o svarbiausia šeima. Mokiniai turi mokytis reikšti savo aktyvumą tinkamoje aplinkoje ir tinkamu laiku, neformaliajame ugdyme, įvairiuose sporto užsiėmimuose, per fizinio lavinimo pamokas.

Popamokinės veiklos lankymo galimybes, pirmiausia lemia gyvenamoji aplinka. Dažniausiai mokiniai renkasi tas neformaliojo ugdymo mokyklas, kurios yra arčiau namų, nes susidaro problema, kaip lankyti būrelį, jeigu būrelis vyksta kitame mieste. Ši problema aktuali ir tėvams, teik materialiniu atžvilgiu, tiek laiko atžvilgiu. Į neformaliojo ugdymo institucijas patenka ne visi norintys vaikai. Pirmiausia orientuojamasi į gabius vaikus, kurie yra gabūs pamokose, o mokiniams kuriems sunkiau sekasi mokykloje būrelius lankyti yra mažesnė galimybė. Todėl dauguma Lietuvos miestų atsirado valstybės finansuojamos stovyklos į kurias kviečiami visi pradinių klasių mokiniai.

Vis dėl to, neformaliojo ugdymo organizavimas sudaro sąlygas vaikų saviraiškai, aktyviam jų dalyvavimui kultūriniame ir socialiniame gyvenime, sudaro galimybę pasirinkti norimą laisvalaikį ir jį praleisti įvairiai, įdomiai ir naudingai, skatina bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais, susipažinti su naujais draugais, kartu plėtojant jų emocinę, socialinę, kultūrinę patirtį, ugdo atsakingus, savarankiškus, nebijančius išreikšti savo nuomonę ir kritiško mąstymo piliečius.

Tyrimo problema: su kokiomis popamokinės veiklos dalyvavimo, organizavimo bei lankomumo problemomis susiduria, pradinių klasių mokiniai, mokytojai ir būrelių vadovai.

Tikslas: atskleisti neformaliojo ugdymo organizavimo problemas pradinėse klasėse.

Uždaviniai:

Apžvelgti neformalųjį ugdymą istoriniu atžvilgiu

Apžvelgti neformaliojo ugdymo švietimo organizavimą ir veiklos formas

Išsiaiškinti kokią įtaką ir naudą duoda neformalusis ugdymas moksleiviams.

Apžvelgti klasės vadovo vaidmenį, organizuojant neformalųjį ugdymą

Išsiaiškinti moksleivių ir mokytojų požiūrį į popamokinę veiklą ir dalyvavimą joje.

Išsiaiškinti iškilusias problemas susijusias su neformaliuoju ugdymu.

Tyrimo metodai:

Mokslinės literatūros analizė.

Anketinė apklausa.

Kiekybinė ir kokybinė tyrimų analizė.

Neformaliojo vaikų švietimo uždaviniai:

1.Ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikio tenkinimą;

2. Ugdyti pilietiškumą, tautiškumą, demokratišką požiūrį į pasaulėžiūrų, įsitikinimų ir gyvenimo būdų įvairovę;

3. Ugdyti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje;

4. Spręsti socialinės integracijos problemas;

5. Padėti spręsti integravimosi į darbo rinką problemas;

6. Tobulinti tam tikros srities žinias, gebėjimus ir įgūdžius. ( Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 2003 2012)

Kiekvienas vaikas yra skirtingas, ir turi teisę pasirinkti kryptingą ugdymą ir dalyvauti šiame procese, atsižvelgdamas į savo gebėjimus ir poreikius. I. Kvieskienė ( 1997) išskyrė tokias neformaliojo švietimo kryptis.

Apžvelgus neformaliojo ugdymo, švietimo, veiklos sąvokas tapo aišku, kad tai veikla, kuri ugdo sąmoningą, kūrybingą bei aktyvią asmenybę, gebančią dalyvauti visuomenės gyvenime ir spręsti susidariusias problemas.