Odos anatomija ir fiziologija
Suaugusio žmogaus odos svoris- 5 kg. Plotas 1,5- 2m2. Voko odos storis 0,04 mm Delno odos storis 1-1,5 mm. Odoje cirkuliuoja ketvirtadalis mūsų kraujo. Oda gali sverti nuo kelių iki keliolikos kg. Oda yra apvalkalas, saugantis kūną nuo aplinkos. Šalčio ir karščio skydas. Apsauga nuo ligų sukėlėjų. Apsauga nuo spinduliavimo. Nepamainomas jutimo organas. Maisto medžiagų ir jutimų saugykla. Skilimo produktų, susidariusių medžiagų apykaitos metu, šalinimo organas.
Epidermis. Penki sluoksniai: pamatinis, dygliuotasis, grūdėtasis, blizgusis ir raginis. Derma: kolageninės ir elastinės skaidulos, nervų galūnės ir didelis kapiliarų tinklas, čia prasideda plaukų užuomazgos, prakaito ir riebalinės liaukos. Poodis, vadinamas hipoderma.
Suaugusio žmogaus oda padengta daugiasluoksniu plokščiu dengiamuoju epiteliu, turinčiu ragėjimo savybę. raginis (stratum corneum) sluoksnis; skaidrusis arba blizgusis sluoksnis (stratum lucidum); Gilusis epidermio sluoksnis dar vadinamas „gyvuoju" ląstelių sluoksniu. Gilusis sluoksnis susideda iš trijų dalių: grūdėtasis (stratum granulosum); dygliuotasis (stratum spinosum); pamatinis arba bazinis (stratum basale),.
Epidermio ląstelės turi skirtingą struktūrą. Pagrindinės epidermio ląstelės yra: Keratinocitai; Langerhanso ląstelės; Melanocitai.
Pagrindinį daugiasluoksnio plokščiojo ragėjančio epitelio pagrindą- apie 90% sudaro ektoderminės kilmės ląstelės - keratinocitai, kurie pasiskirsto į keturis vienas prie kito prigludusius sluoksnius. Keratinocitai - pilnai suragėjusios plokščios ląstelės, neturinčios branduolio, sudarytos iš keratino. Jų funkcija - mikrobų ir šlakų šalinimas iš organizmo.
